5.4 C
Briuselis
Ketvirtadienis, vasaris 6, 2025
ReligijaKrikščionybėReligijos mokslininkas apgailestauja: Turkijos krikščionys „sveiki atpirkimo ožiai“

Religijos mokslininkas apgailestauja: Turkijos krikščionys „sveiki atpirkimo ožiai“

ATSAKOMYBĖS ATSAKOMYBĖS: Straipsniuose pateikiama informacija ir nuomonės yra jas teigiančių asmenų ir tai yra jų pačių atsakomybė. Publikacija in The European Times automatiškai reiškia ne pritarimą nuomonei, o teisę ją reikšti.

ATSAKOMYBĖS VERTIMAI: visi šios svetainės straipsniai paskelbti anglų kalba. Išverstos versijos atliekamos naudojant automatinį procesą, vadinamą neuroniniais vertimais. Jei abejojate, visada skaitykite originalų straipsnį. Ačiū už supratimą.

Naujienų stalas
Naujienų stalashttps://europeantimes.news
The European Times Naujienų tikslas – aprėpti naujienas, kurios yra svarbios didinant piliečių sąmoningumą visoje geografinėje Europoje.

CNA darbuotojai, 25 m. birželio 2020 d. / 05:41 MT (ak).- Pasak lyginamosios religijos žinovo, krikščionys Turkijoje yra persekiojami Turkijos vyriausybės, iš dalies tam, kad atitrauktų dėmesį nuo pastarojo meto užsienio politikos nesėkmių.

Aleksandras Görlachas, Carnegie tarptautinių reikalų etikos tarybos vyresnysis bendradarbis, sakė, kad prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui reikia atitraukti dėmesį nuo savo nesėkmių, o krikščionys gali tai padaryti.

„Kol pasaulis yra užsiėmęs kova su COVID-19 pandemija, kovoja su masiniu nedarbu ir pasauliniu nuosmukiu, Turkijos vyriausybė naudojasi situacija, kad dar labiau spaustų mažumas“, – sakė Görlachas. birželio 23 d. paskelbtas nuomonės straipsnis Deutsche Welle, Vokietijos visuomeninis transliuotojas.

Jis įvertino Turkijos krikščionių, vienos seniausių krikščionių populiacijų pasaulyje, padėtį po daugelio metų sisteminės mažumų diskriminacijos. 0.2 m. Jungtinių Valstijų tarptautinės religijos laisvės komisijos duomenimis, mažumos sudaro 2020 % Turkijos gyventojų. ataskaita apie Turkiją. Didžioji dauguma gyventojų, įskaitant Erdoganą, yra musulmonai sunitai.

Nors Turkijos konstitucija „garantuoja sąžinės, religinių įsitikinimų ir įsitikinimų laisvę“ ir priskiria šalį „pasaulietiška valstybe“, pagal USCIRF Erdogano administracija naudoja islamo nacionalistinę retoriką, kad diskriminuotų mažumas.

Priešingai Turkijos pretenzijoms į pasaulietinį statusą, vyriausybę sudaro ir Religijos reikalų direktoratas, prižiūrintis musulmonų praktiką šalyje, ir Generalinis fondų direktoratas, valdantis mažumų religinių grupių veiklą.

Nusodinamas USCIRF žymėjimas Turkija į „specialųjį stebėjimo sąrašą“ dėl nusikaltimų religijos laisvei, Turkijos vyriausybė uždraudė nemusulmonų grupių rinkimus, todėl kai kurios religinės grupės liko be lyderių.

Viena tokių grupių, Armėnijos apaštalų bažnyčia, 11 metų liko be veikiančio Konstantinopolio patriarcho, o vyriausybė blokavo jų rinkimus, teigiama USCIRF ataskaitoje.

Religijų teisių grupės taip pat sunerimo, kai pareigūnai suėmė kun. Sirijos ortodoksų kunigas Seferis Bilecenas apkaltintas terorizmu, kai sausio mėnesį davė duonos ir vandens nelegalios kurdų separatistų grupuotės nariams. Nors kunigas teigė manantis krikščioniška pareiga padėti tiems, kurie ateina prie vienuolyno durų, jam buvo pateikti kaltinimai „pagalba ir kurstymu“ teroristams bei mažiausiai septyneri su puse metų kalėjimo.

Be to, Turkijos vyriausybė pasisavino daugybę christiečių žemių, kai jie pabėgo iš šios vietovės per pastarąjį Turkijos karinį puolimą. Grįžę pamato, kad neturi kur įsikurti.

Turkijos vadovai pareiškė, kad Turkijos įtraukimas į USCIRF specialųjį stebėjimo sąrašą yra nepagrįstas.

Hami Aksoy, Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, tvirtino, kad pats pavadinimas atskleidžia antimusulmonišką šališkumą, kuriuo grindžiamas USCIRF.

„Ataskaitoje pateikiami nepagrįsti, neakredituoti ir neaiškūs kaltinimai, kaip ir pastaraisiais metais, bandant pavienius incidentus pavaizduoti kaip religinių laisvių pažeidimus pasitelkiant tolimus kaltinimus“, – sakė Aksoy. „Akivaizdu, kad Komisija, kuri praeityje buvo apkaltinta nusiteikimu prieš musulmonus, šią ataskaitą parengė remdamasi savo nepagrįsta darbotvarke ir prioritetais, veikiama Turkijai priešiškų sluoksnių, o ne objektyviais kriterijais.

Kai 2019 metais Jungtinės Valstijos traukėsi iš Sirijos, krikščionys Artimuosiuose Rytuose bijojo grasinimų iš Turkijos.

„Esame labai susirūpinę dėl pastarojo meto JAV pajėgų nutraukimo Irake“, – sakė chaldėjų arkivyskupas Basharas Warda iš Ebrilo. Jis buvo vienas iš pirmaujančių balsų perkeltųjų krikščionių Artimuosiuose Rytuose vardu. Be JAV buvimo Irake, jis ir daugelis kitų bijojo islamo nacionalistų grupių persekiojimo.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as buvo įsitikinęs, kad net ir be JAV buvimo Irake JAV galės ir toliau apsaugoti religines mažumas Artimuosiuose Rytuose.

„Jungtinės Valstijos nuo šios dienos dirbs kartu su tikėjimo grupėmis ir privačiomis organizacijomis, kad padėtų tiems, kurie yra persekiojami dėl savo tikėjimo. Atėjo laikas, dabar pats laikas, ir Amerika palaikys šiuos žmones, kai jų reikia“, – sakė Pence'as.

Görlachas, parašęs nuomonės straipsnį, kuriame išsamiai aprašoma Turkijos vyriausybės keliama grėsmė krikščionims, nėra toks įsitikinęs.

„Žingsnis po žingsnio, pasitelkdami nacionalistinę ir islamo retoriką, Turkijos krikščionys tampa laukiamu atpirkimo ožiu Ankarai“, – sakė Görlachas. „Erdoganas neteisingai apskaičiavo įvairiuose frontuose Sirijoje ir Libijoje ir dabar ieško žmogaus, kuris atitrauktų dėmesį.

The European Times

O labas ?? Prisiregistruokite gauti mūsų naujienlaiškį ir kiekvieną savaitę gaukite 15 naujausių naujienų.

Sužinok pirmas ir pranešk mums rūpimas temas!.

Mes nešlamštuojame! Perskaitykite mūsų Privatumo politikoje(*) daugiau info.

- Reklama -

Daugiau iš autoriaus

– IŠSKIRTINIS TURINYS –spot_img
- Reklama -
- Reklama -
- Reklama -spot_img
- Reklama -

Turi perskaityti

Naujausi straipsniai

- Reklama -