Yra žmonių, kurie net ir po daugybės kontaktų su užsikrėtusiais COVID-19 netampa ligos nešiotojais: svarbu to nepainioti su situacijomis, kai žmogus užsikrėtė virusu besimptomiai. Štai kodėl kažkas yra atsparus koronavirusui.
Kaip veikia atsparumas virusams
Ligos eigą konkrečiam žmogui lemia daugybė veiksnių: bendra organizmo būklė ir ankstesnės ligos, į organizmą patekusio mikroorganizmo tipas, paciento genotipo ypatybės, gretutinių infekcijų buvimas ir kt. .
Bet kokia skirtingų žmonių infekcinė liga pasireiškia skirtingais būdais. Daugumos ligų tipinių simptomų statistika ir jų eigos laikas neapima atvejų, kai liga buvo „lengva“ ar net besimptomė.
Ir nors tokios situacijos dažniausiai iškrenta iš gydytojų akiračio, jos ypač domina, nes gali rodyti nežinomus apsaugos nuo infekcijų mechanizmus.
Galima daryti analogiją su ŽIV: beveik nuo pat epidemijos pradžios buvo pastebėti reti atvejai, kai žmogus pasirodė esąs visiškai atsparus virusui arba viruso nešiklis neperėjo į AIDS stadiją. Mokslininkai šią situaciją susiejo su paviršiniu limfocitų baltymu CCR5, tiksliau, jo nebuvimu kai kuriems žmonėms.
Tiesa, tolesni tyrimai parodė, kad atsparumą ŽIV gali lemti ne vienas, o keli genai ir baltymai.
Kaip radome atsparumą koronavirusui
Mokslininkai pastebėjo, kad žmonės gyvena kartu ir vienas iš jų yra užsikrėtęs SARS-CoV-2. Inkubacinis periodas praeina, pasireiškia simptomai, po kelių dienų žmogus patenka į reanimacijos skyrių. Tačiau antrasis per šį laiką neparodė jokių ligos simptomų.
Mokslininkai mano, kad žmogaus atsparumą virusui lemia ir genetinės savybės. 2021 metų sausį amerikiečių mokslininkai paskelbė radę tinkamiausią kandidatą – RAB7A geną, atsakingą už ląstelių transportavimą. Jei jį išjungsite, ACE2 receptorius nepasiekia ląstelės paviršiaus, o koronavirusui reikia šio receptoriaus, kad užsikrėstų.
Ar dažna atsparumo koronavirusui mutacija?
RAB7A mutacijos yra retos, tačiau teoriškai jį ar kitą SARS-CoV-2 svarbų geną gali išjungti vaistai. Tačiau ŽIV prevencijai tokios priemonės niekada nebuvo.
Kokie kiti genai yra atsakingi už visišką atsparumą COVID-19?
Kitame Brazilijoje atliktame tyrime buvo tiriamos poros, kuriose susirgo tik vienas sutuoktinis. Pakartotinai patikrinus duomenis buvo rasti 46 MICA ir MICB genų variantai, turintys įtakos imuninių ląstelių veiklai.
Esant šioms galimybėms, infekcija tęsėsi su simptomais. Kažkas panašaus į situaciją su ŽIV: keli genai, esantys ryšulyje, gali suteikti atsparumą virusui. Galbūt tai padės rasti vaistų nuo COVID-19.
Kitos nuomonės apie virusų atsparumą
Virusinių infekcijų profilaktikos ir gydymo mokslinės informacijos centro direktorius imunologas Georgijus Vikulovas teigė, kad virusų atsparumas galimas esant genetiniam atsparumui virusui arba tam tikram imuninės sistemos poveikiui.
Galbūt tai yra imuninės sistemos poveikis. Galbūt mažas viruso kiekis. Arba šių veiksnių suma.
Georgijus Vikulovas, imunologas ir Virusinių infekcijų profilaktikos ir gydymo mokslinės informacijos centro direktorius.
Imunologė, medicinos mokslų daktarė Anna Toptygina teigė, kad atsparumą virusui galima paaiškinti kitu reiškiniu – virusų trukdymu.
Tai sąveika, kai vieno viruso buvimas organizme slopina kito dauginimąsi. Šiuo atveju, reaguojant į kvėpavimo takų virusinę infekciją, prasidėjo interferono gamyba, kuriam naujo tipo koronavirusas yra labai jautrus.
Ji taip pat pastebėjo, kad gali padėti kryžminis imunitetas: tai tada, kai žmogaus apsauga nuo tam tikro viruso ar bakterijų gelbsti nuo kito. Kartą pasveikęs žmogus turi imuninės atminties ląsteles, kurios iš karto suaktyvėja pavojaus situacijoje.
Tiesa, esant labai didelei viruso dozei, niekas neišgelbės, nes visi šie mechanizmai nėra absoliutūs ir turi pagalbinį pobūdį.
