10.4 C
Briuselis
Ketvirtadienis, kovo 28, 2024
aplinkaŠiaurės pašvaistė girdima net tada, kai jos nematyti

Šiaurės pašvaistė girdima net tada, kai jos nematyti

ATSAKOMYBĖS ATSAKOMYBĖS: Straipsniuose pateikiama informacija ir nuomonės yra jas teigiančių asmenų ir tai yra jų pačių atsakomybė. Publikacija in The European Times automatiškai reiškia ne pritarimą nuomonei, o teisę ją reikšti.

ATSAKOMYBĖS VERTIMAI: visi šios svetainės straipsniai paskelbti anglų kalba. Išverstos versijos atliekamos naudojant automatinį procesą, vadinamą neuroniniais vertimais. Jei abejojate, visada skaitykite originalų straipsnį. Ačiū už supratimą.

Gastonas de Persigny
Gastonas de Persigny
Gaston de Persigny – reporteris iš The European Times Naujienos

Šiaurės pašvaistės garsų įrašus, rodančius, kad šis reiškinys yra daug dažnesnis, nei manyta anksčiau, ir pasitaiko net nepastebėjus, padarė Unto Kalervo Laine – buvęs Suomijos Aalto universiteto profesorius ir kalbos technologijų specialistas. Jis pristatė pranešimą neseniai Danijoje vykusioje EUROREGIO / BNAM2022 akustikos konferencijoje. Daug metų Lainė tyrinėja garsus, susijusius su šiaurės pašvaistėmis. 2016 metais jis paskelbė informaciją, kad spragtelėjimo įrašai per pašvaistę buvo susiję su Suomijos meteorologijos instituto (FMI) užfiksuotais temperatūros profiliais. Šie duomenys ne tik parodo, kad pašvaistė gali būti siejama su garsais, bet ir patvirtina paties Lane'o teoriją, kad šie garsai atsiranda dėl elektros iškrovų temperatūros inversijos sluoksnyje maždaug 70 metrų aukštyje virš žemės. Nauji šiaurės pašvaistės pavyzdžiai užfiksuoti naktį prie Fiskars kaimo. Nors pats švytėjimas tuo metu nebuvo matomas, Lane'o įrašas užfiksavo šimtus „auroralinių garsų“. Palyginus įrašus su FMI geomagnetinio aktyvumo matavimais, buvo nustatyta akivaizdi stipri koreliacija. Visi 60 geriausių kandidatų garsų buvo susiję su geomagnetinio lauko pokyčiais. „Naudojant geomagnetinius duomenis, kurie buvo išmatuoti nepriklausomai, galima numatyti, kada pašvaistės garsai bus 90% tikslūs“, – sako Lainė. Jo statistinė analizė rodo nedviprasmišką priežastinį ryšį tarp geomagnetinių virpesių ir auroros.

2022 m. kovo pabaigoje NASA ekspertai pasidalino planais paleisti dvi raketas daugiau nei 200 km aukštyje tiesiai į šiaurės pašvaistę, kad detaliai ištirtų energijos mainų tarp Žemės ir kosmoso procesus. Apie tai pranešė NASA portalas. Spinduliavimas gimsta ant ribos tarp elektrai neutralios atmosferos aplink planetą ir tarpplanetinės erdvės, užpildytos įkrautomis saulės vėjo plazmos dalelėmis, sąveikaujančiomis su geomagnetiniu lauku. Gautas liuminescencinis švytėjimas iš apačios atrodo kaip didžiulės skirtingų spalvų drobės ir šokančios šviesos bangos. Tačiau vaizdas neapsiriboja žemės reginiu – dalelių sąveika sužadina platesnius ribinius atmosferos sluoksnius, o NASA domina būtent įkrautų dalelių poveikis šiems viršutiniams sluoksniams. Agentūra šiandien Aliaskoje ruošiasi INCAA misijai – jonų neutralus junginys aktyvaus spinduliavimo metu. Nėra aiškios sluoksnio ribos, kur baigiasi neutralios dujos ir prasideda plazma – yra didelė ribinė zona, kurioje susimaišo dviejų tipų dalelės, kurios karts nuo karto susiduria ir išspinduliuoja skirtingo bangos ilgio fotonus. „Burių“ spalva priklauso nuo atmosferos molekulių sudėties: deguonis skleidžia šviesiai žalią arba raudoną šviesą, azotas – rausvą ar violetinę. Planuojama, kad pirmoji raketa išskirs nekenksmingus garų indikatorius – spalvotas chemines medžiagas, panašias į naudojamas fejerverkams – nepasiekusi maksimalaus 300 km aukščio. Garų indikatoriai sukurs matomus debesis, kuriuos tyrinėtojai galės stebėti nuo žemės, taip stebėdami oro sroves šalia švytėjimo. Antroji raketa, kuri bus paleista netrukus po pirmosios, pasiekusi apie 200 km aukštį, matuos plazmos temperatūrą ir tankį švytėjimo viduje ir aplink jį.

- Reklama -

Daugiau iš autoriaus

– IŠSKIRTINIS TURINYS –spot_img
- Reklama -
- Reklama -
- Reklama -spot_img
- Reklama -

Turi perskaityti

Naujausi straipsniai

- Reklama -