Tai įvyko praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai JT humanitarai paskelbė, kad Zimbabvė yra viena iš bado zonų. ūmus maisto trūkumas greičiausiai pablogės.
Audra sunaikino daugiau nei pusę šalies derliaus, paliekant apie 7.6 mln. žmonių, kuriems gresia pavojus ūmaus alkio.
El Niño yra reguliarus ir natūraliai vykstantis oro reiškinys, kuris turi įtakos oro temperatūrai aplink jūrą ir pakrantės sausumos masyvus. Pastarųjų metų klimato krizė lėmė dažnesnius ir intensyvesnius modelius.
JT ir Pasaulio maisto programos pareigūnai (PMP) neseniai lankėsi Zimbabvėje, siekdamas nustatyti sausros poveikį tautai ir paraginti suteikti daugiau tarptautinės paramos humanitarinei pagalbai.
„Nelaimės padėtis visoje šalyje“
Balandžio mėnesį vietos Zimbabvės valdžia paskelbė, kad šalis yra a visos šalies nelaimės būklė.
Valdžios duomenys parodė, kad 57 procentai žmonių „kaimiškose“ šalies dalyse nuo 2025 m. sausio iki kovo – bado piko – neturės maisto.
Kitos JT ataskaitos nurodo kad civiliai turės priklausyti nuo „alternatyvių pajamų šaltinių, socialinės paramos ir humanitarinės pagalbos“, kad galėtų atlaikyti šį sezoną.
Toliau buvo pranešta, kad „humanitarinės pagalbos poreikiai išliks dideli daugelyje šalies vietovių iki derliaus nuėmimo 2025 m dėl prasto perkamojo pajėgumo, atsirandančio dėl ribotų galimybių užsidirbti pajamų ir aukštų maisto kainų“.
El Niño poveikis
Pranešama, kad El Ninjo sukeltos sausros sukėlė įtampą Zimbabvei ekonomika, todėl daugiau nei penktadalis vaikų nelanko mokyklos ir šalyje trūksta vandens.
JT ir kai kurie jos partneriai bendradarbiauja su Zimbabvės vyriausybe, kad suteiktų pagalbą civiliams.
Tačiau šioms komandoms reikia daugiau finansavimo, nes gegužę paskelbtas 429 mln. USD greitas kreipimasis, kuriuo siekiama padėti daugiau nei 3 mln.
El Ninjo sausros taip pat paveikė kitas Pietų Afrikos šalis, įskaitant Kongo Demokratinę Respubliką, Madagaskarą, Malavį ir kt. Kiekvienai iš šių šalių labai reikia humanitarinės intervencijos, nes dėl sausros labai išaugo maisto trūkumas.
