Dieną, kuri buvo reikšminga apmąstymams ir ryžtui, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kreipėsi į Europos Parlamentą, sutelkdama dėmesį į pagrindinius klausimus, turinčius įtakos Vengrijai, Ukrainai ir platesnei Europos Sąjungai. Solidarumo ir vienybės tonu ji pabrėžė kolektyvinių veiksmų svarbą sprendžiant neatidėliotinus šių laikų iššūkius: nuo klimato kaitos ir migracijos iki konkurencingumo ir tebesitęsiančio karo Ukrainoje.
Ekstremalių orų pasekmės Vidurio Europoje
Kalbą pradėjo von der Leyen, išreiškęs solidarumą su Vengrija ir Vidurio Europa po niokojančių potvynių, dėl kurių susitikimas atidėtas trimis savaitėmis. Ji apibūdino ekstremalius orus kaip klimato kaitos pasekmę, pabrėždama, kad „centrinėje dalyje iškrito penkis mėnesius trunkantis lietus Europa vos per keturias dienas“. Potvynių mastai buvo precedento neturintys, todėl regione, ypač Budapešte, buvo sunaikintos įžymybės, pasėliai ir pramonės įmonės.
Tačiau tarp šio niokojimo, von der Leyen sveikino vengrų žmonių atsparumą: „Per šias tris savaites mes matėme, kaip Vengrijos žmonės pasiraitojo rankoves ir padeda vieni kitiems“. Ji pabrėžė, kad Europa palaikys Vengriją ir pareiškė: „Europos Sąjunga yra šalia Vengrijos žmonių šioje ekstremalioje situacijoje ir už jos ribų“. Europos Komisija jau mobilizavo savo „Copernicus“ palydovus, kad padėtų gelbėjimo darbams, o Vengrija buvo paskatinta pasinaudoti ES Solidarumo fondo lėšomis atstatyti.
Parama Ukrainai per jos sunkiausią žiemą
Von der Leyenas nukreipė dėmesį į Ukraina, šaliai, kuri artėja prie trečiosios žiemos karo su Rusija. Padėtis pablogėjo Rusijai tęsiant puolimus, vien per pastarąjį mėnesį į Ukrainos miestus paleidusi daugiau nei 1,300 1956 bepiločių orlaivių, nukreiptų į esminę energetikos infrastruktūrą ir sukeldama platų sunaikinimą. Stipriai papriekaištaudamas tiems, kurie menkina Rusijos agresiją, von der Leyen paklausė: „Ar jie kada nors kaltins vengrus dėl sovietų invazijos 1968 m.? Ar jie kada nors kaltins čekus ar slovakus dėl sovietų represijų XNUMX m.? Ji pabrėžė, kad Ukrainos žmonės yra laisvės kovotojai, panašiai kaip didvyriai, išlaisvinę Centrinę ir Rytų šalis Europa nuo sovietų valdžios.
Europos reakcija į karą yra nepajudinama. Von der Leyen paskelbė, kad ES kartu su G7 įsipareigojo 50 mlrd Ukrainaeurų, iš kurių 35 mlrd. eurų būtų paskolos šalies nacionaliniam biudžetui paremti. Labai svarbu, kad šios paskolos būtų grąžintos naudojant netikėtą pelną iš imobilizuoto Rusijos turto. „Vertiname Rusiją atlyginti žalą, kurią ji padarė“, – tvirtino ji, pabrėždama nuolatinę Europos paramą Ukrainai „šią žiemą ir tol, kol reikės“.
Europos konkurencingumo didinimas
Kitas prioritetas von der Leyeno kalboje buvo Europos konkurencingumo didinimas. Ji atkreipė dėmesį į Draghi pranešimą, kuriame pateiktas ES ekonominės ateities stiprinimo planas. Pagrindinis iškeltas susirūpinimas buvo „inovacijų atotrūkis“ tarp Europos ir kitų didžiųjų ekonomikų, ypač skaitmeninėje erdvėje. „Per daug mūsų novatoriškų įmonių, norėdamos finansuoti savo plėtrą, turi ieškoti JAV ar Azijos“, – pažymėjo ji ir nurodė, kad nors Europos namų ūkiai turi santaupų 300 mlrd. eurų, didžioji jų dalis investuojama už žemyno ribų.
Von der Leyen pasiūlė sprendimą: sukurti taupymo ir investicijų sąjungą, kurios tikslas – pašalinti kliūtis, trukdančias įmonėms plėstis už Europos sienų. Siekdama padidinti konkurencingumą, ji pasiūlė sumažinti reguliavimo naštą, ypač tokiuose sektoriuose kaip finansai ir skaitmeninės technologijos.
Tačiau prezidentas užėmė tvirtą poziciją prieš dabartinę Vengrijos politiką, kritikuodamas Vengrijos vyriausybę už jos diskriminuojančią praktiką Europos verslo atžvilgiu. Ji suabejojo, kaip Vengrija gali tikėtis pritraukti investicijų, kai įveda savavališkus eksporto apribojimus, diskriminuojančius mokesčius ir leidžia viešųjų pirkimų sutartyse klestėti korupcijai. „Tai sukuria neapibrėžtumą ir kenkia investuotojų pasitikėjimui“, – perspėjo ji ir nurodė, kad Vengrijos BVP vienam gyventojui atsiliko nuo Vidurio Europos kaimynų.
Dekarbonizacija ir energetinis saugumas
Von der Leyen taip pat sprendė anglies dioksido mažinimo problemą, kuri yra labai svarbi Europos kelio link tvarumo dalis. Atsižvelgdama į vykstantį karą, ji priminė parlamentui apie visų 27 ES lyderių Versalyje pažadą diversifikuoti rusišką iškastinį kurą. „Po tūkstančio dienų Europa iš tiesų diversifikavosi“, – pareiškė ji, o dabar pusė Europos elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau ji pasmerkė valstybes nares, kurios vis dar rėmėsi Rusijos iškastiniu kuru, ir nedviprasmiškai pareiškė, kad „Rusija ne kartą įrodė, kad ji tiesiog nėra patikima tiekėja“.
Jos žinia buvo aiški: energetinis saugumas yra Europos saugumo sinonimas. Europa turi tęsti perėjimą prie švarios, namuose užaugintos energijos, kuriant darbo vietas ES, o ne siunčiant pinigus Rusijai.
Migracija: iššūkis Europai
Migracija išliko pagrindine von der Leyeno kalbos tema. Pripažindama tai „Europos iššūkiu, kuriam reikia europinio atsakymo“, ji pabrėžė naujai priimto Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo svarbą. ES jau dirba su valstybėmis narėmis prie savo išorės sienų, tačiau von der Leyen išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos požiūrio į migracijos klausimą. Ji atkreipė dėmesį, kad Vengrijos valdžia iš kalėjimo paleido nuteistus kontrabandininkus ir prekeivius žmonėmis, jiems dar nebaigus bausmės, o tai pakenkė Europos pastangoms kovoti su nelegalia migracija. „Tai nėra kova su nelegalia migracija Europoje. Tai neapsaugo mūsų Sąjungos“, – kritikavo ji.
Be to, von der Leyen pabrėžė pavojų saugumui, kurį kelia Vengrijos vizų sistema, leidžianti Rusijos piliečiams atvykti į ES neatlikus tinkamų saugumo patikrinimų. Ji taip pat suabejojo Vengrijos vyriausybės sprendimu leisti Kinijos policijai veikti savo ribose, apibūdindama šiuos veiksmus kaip grėsmę Europos suverenitetui.
Kvietimas Europos vienybei
Von der Leyen baigė savo kalbą galingu raginimu kurti Europos vienybę, primindama ministro pirmininko Viktoro Orbáno žodžius iš 2011 m., kai Vengrija pirmą kartą pirmininkavo ES Tarybai: „Mes eisime 1956 m. revoliucionierių pėdomis. tarnauti Europos vienybės tikslui“. Dar kartą patvirtindama, kad „Europa turi būti vieninga“, ji tiesiogiai kreipėsi į Vengrijos žmones, sakydama: „Jūsų istorija yra mūsų istorija. Jūsų ateitis yra mūsų ateitis. 10 milijonų vengrų yra 10 milijonų gerų priežasčių toliau kurti savo ateitį kartu.
Šiuo kritiniu Europai momentu von der Leyeno kalba buvo ir įspėjimas, ir priminimas apie vertybes, kurios sieja Europos Sąjungą – solidarumą, vienybę ir bendrą įsipareigojimą dėl laisvės ir demokratijos.