Naujas pasaulinis tarpininkas
Šiandieninis pasaulis susiduria su dideliais iššūkiais, kurių vienas reikšmingiausių yra po Antrojo pasaulinio karo įsteigtų tarptautinių institucijų krizė. Jungtinės Tautos vis labiau stengiasi sumažinti karinę įtampą net Europoje ir negali reformuotis, kad atitiktų naujas sąlygas. Jei kuri nors iš JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių pažeidžia Chartiją, ji gali pasinaudoti savo veto, kad blokuotų kompromisą ir neutralizuotų organizacijos taikos palaikymo pastangas.
Tokiomis aplinkybėmis pasauliui reikia naujo tarpininko – asmens ar institucijos, turinčio visuotinę valdžią, galinčio daryti įtaką priešingoms pusėms. Popiežius Pranciškus ir Šventasis Sostas turi šį potencialą dėl savo dvasinės įtakos, kuri peržengia konfesines ribas. Jo požiūris, dažnai vadinamas „taikos algoritmu“, remiasi įsitikinimu, kad taika pasiekiama ne karinėmis pergalėmis, o sukuriant sąlygas, kuriose visos konflikto šalys gali jaustis nugalėjusios.
Popiežiaus algoritmas
Pirmaisiais viso masto karo mėnesiais m UkrainaPopiežius Pranciškus pasiūlė „taikos algoritmą“, kuris, jo nuomone, patenkintų abi puses. Šiuo „algoritmu“ siekiama ne pasiekti taktinę pergalę, o sukurti bendrą pagrindą visoms dalyvaujančioms šalims. Pranciškui tikroji pergalė reiškia produktyvų bendradarbiavimą, galintį susidoroti su pasauliniais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita arba poreikis tyrinėti kosmosą senkant Žemės ištekliams.
Roma kaip archetipas
Popiežius Pranciškus primena senovės Romos įvaizdį – Pax Romana simbolį, kuriame darniai sugyveno įvairios kultūros. Civilizacijos Europa, Rusija, Amerika ir Azija yra giliai įsišaknijusios Romos kultūriniame palikime. Šiame kontekste popiežius Romą įsivaizduoja kaip vienijantį simbolį ne tik metaforiškai, bet ir politiškai. Šiuolaikinė Roma, neapsunkinta istorinių susipynimų tarp Religija ir politika, gali būti pavyzdys naujiems aljansams tarp tautų, kurios pripažįsta savo bendrą kultūrinį ir istorinį kontekstą.
Neutralus Vatikanas
Nuo pat savo, kaip modernios valstybės, įsikūrimo 1929 m., Vatikanas tarptautiniuose reikaluose laikosi neutralumo principo. Šią tradiciją sutvirtino tokie lyderiai kaip popiežius Jonas Paulius II, kuris pasmerkė Irako karą ir bandė tarpininkauti tarp Saddamo Husseino ir JAV bei popiežiaus Benedikto XVI, kuris kritikavo karą Libijoje. Popiežius Pranciškus tęsia šią misiją, susitikdamas su pasaulio lyderiais, įskaitant Erdoganą ir Modi, ir puoselėdamas pagarbius santykius tiek su Vakarais, tiek su Kinija ir Rusija. Dėl to Vatikanas užsitarnavo patikimo tarpininko tarptautiniuose santykiuose reputaciją.
Popiežiaus taikos planas Ukrainai
Neseniai Vatikanas paskelbė taikos planą Ukraina kuriame aprašomi šie žingsniai:
- Prižiūrint tarptautinę prievartą perkeltų vaikų grąžinimą į tėvynę.
- Visiškas abipusis apsikeitimas karo belaisviais, įsipareigojant neleisti jiems ateityje dalyvauti karinėje veikloje.
- Amnestija asmenims, nuteistiems už abiejų pusių valdžios (ypač politinių kalinių) kritiką, patvirtinant saviraiškos laisvės principą.
- Sankcijų atšaukimas Rusijos oligarchų artimiesiems, kurie tiesiogiai nefinansavo karinių veiksmų ar nedalyvauja politinėje veikloje, kaip geros valios gestas. Šiomis priemonėmis siekiama skatinti pasitikėjimo atmosferą, palankią tolesniems žingsniams taikos link.
Naujosios pasaulio tvarkos metmenys
Popiežius Pranciškus siūlo įkurti naują nepriklausomą tarptautinį forumą pasauliniams konfliktams spręsti, kur Vatikanas galėtų tapti derybų centru. Pasaulyje, kuriame išties neutralių valstybių mažėja, Vatikanas išlaiko savo tarpininko potencialą. Šventojo Sosto įvaizdis nesusijęs su jokia revanšizmo ar militarizmo grėsme, stiprinančia jo, kaip neutralios šalies, vaidmenį kuriant pasaulinę taiką.
Pasaulinis vienybės ir teisingumo projektas
Popiežiaus Pranciškaus taikos algoritmas siūlo kelią į sąžiningą ir taikų sambūvį, pagrįstą kultūrinėmis vertybėmis ir pagarba istoriniam paveldui. Šis požiūris į kompromisą žiūri kaip į formulę, leidžiančią kiekvienai pusei jaustis laimėjusia. Ši vizija skatina raginimus suteikti popiežiui Pranciškui platų tarptautinį mandatą kaip pagrindiniam tarpininkui tarp konfliktuojančių šalių. Ukraina. Tokį mandatą galėtų suteikti JT Saugumo Taryba arba Generalinė Asamblėja, signalizuojanti apie organizacijos pasirengimą reformoms. Vatikanas ir popiežius, neturėdami jokių interesų šiuo konfliktu, nuoširdžiai siekia taikos. Gavęs oficialų mandatą, popiežius Pranciškus galėtų pasiūlyti veiksmingų ir teisingų sprendimų, kaip sustabdyti kraujo praliejimą ir atkurti stabilumą regione. Jo autoriteto išplėtimas būtų esminis žingsnis tikros ir ilgalaikės taikos link.
