Briuselis – Ryžtingai siekdamas sustiprinti religijos laisvės apsaugą visoje Europoje ir už jos ribų, Europos Parlamentas atkūrė Tarpgrupė religijos ar tikėjimo laisvės klausimais. Šia iniciatyva, patvirtinta 11 m. gruodžio 2024 d. vykusioje parlamento vadovų konferencijoje, siekiama spręsti neatidėliotiną poreikį apsaugoti asmenų, patiriančių persekiojimą dėl tikėjimo, teises.
Pirmininkauja Bertas Janas Ruisenas (SGP, ECR) ir Miriam Lexmann (EPP), tarpgrupė siekia didinti informuotumą apie sunkią tų, kurie persekiojami dėl savo įsitikinimų, padėtį. Ruissenas išreiškė savo optimizmą dėl tarpgrupės atgimimo, sakydamas:Ši tarpgrupė suteikia mums svarbią platformą Europos Parlamente pasisakyti už persekiojamą bažnyčią. Matau, kad šio darbo labai reikia, nes daugelis nesuvokia situacijos rimtumon. Lexmannas pridūrė:Nuo Kinijos iki Baltarusijos religijos ar tikėjimo laisvė ir toliau mažėja. Itin svarbu, kad Europos Sąjunga, o ypač Parlamentas, skirtų ypatingą dėmesį šios pagrindinės laisvės stebėsenai ir aktyviam rėmimui visame pasaulyje."
Šios tarpgrupės įkūrimas vyksta kritiniu metu, kai daugėja religijos laisvės pažeidimų. Neseniai laiškas iš įvairių pilietinės visuomenės organizacijų ir religinių grupių pabrėžė nerimą keliantį išpuolių prieš asmenis padidėjimą dėl jų Religija arba tikėjimas. Laiške raginama tęsti ir stiprinti tarpgrupę, pabrėžiant, kad teisė į religijos ar tikėjimo laisvę yra kertinis demokratinių visuomenių akmuo, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnis.
Laiške buvo aprašyti konkretūs persekiojimo atvejai, įskaitant piktžodžiavimo įstatymų naudojimą Nigerijos šiaurėje, krikščionių žudymą Manipūre (Indija), bažnyčių uždarymą Alžyre ir išpuolius prieš Ahmadiyya bendruomenes Pakistane. Taip pat atkreipiamas dėmesys į sunkią jazidų padėtį Irake, bahajų Irane ir diskriminaciją, su kuria susiduria ateistai bei humanistai Nigerijoje ir Pakistane dėl atsimetimo įstatymų. Šie pavyzdžiai pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir jo nariai skubiai reaguotų. Nors laiške nebuvo paminėti pažeidimai viduje Europa, Savaime suprantama, kad Europa turi sutelkti dėmesį į tai, ką skelbiameir kuo geriau dirbsime viduje, tuo daugiau svertų EuParl turės smerkdamas situacijas už Europos ribų.
Nuo 2004 m. veikiančią tarpgrupę sudaro įvairių politinių frakcijų nariai, o tai rodo platų įsipareigojimą šiam reikalui. Po kiekvienų rinkimų tarpfrakcija turi būti atkurta, remiama mažiausiai trijų skirtingų frakcijų. Ruissenas atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo pastangas, paskatinusias tarpgrupės atgimimą, ir pareiškė: „Mes susibūrėme su kolegomis iš įvairių frakcijų ir sėkmingai sulaukėme mano frakcijos (ECR), taip pat liberalų (Renew) ir krikščionių demokratų palaikymo. EPP).
Viena iš pagrindinių tarpgrupės iniciatyvų bus paskirti naują ES pasiuntinį religijos laisvei, kaip mandatas savanoriškai be atlyginimo ir be komandos dabartinis pasiuntinys Fransas van Daele'as baigė galioti lapkričio pabaigoje. Grupė taip pat palaikys ryšį su EUdiplomatinėms tarnyboms teikti pirmenybę religiniam persekiojimui pasaulinėse diplomatinėse diskusijose.
Pilietinės visuomenės organizacijų laiške pabrėžiama, kad tarpgrupės veiklos tęstinumas yra būtinas siekiant suteikti europarlamentarams teisę ginti religijos ar tikėjimo laisvę per savo „vietinį“ darbą nukentėjusiose šalyse ir tikėjimo bendruomenėse. Jame raginamos vieningos religinės ir tikėjimo grupės, raginamos pasirašyti Europos Parlamento frakcijoms skirtą laišką, kuriame būtų pabrėžiamas persekiojimas, su kuriuo jos susiduria visame pasaulyje, ir tokios platformos būtinybė.
Tarpgrupinei grupei pradėjus vykdyti savo misiją, ji susiduria su iššūkiu užtikrinti, kad balsai, taip pat mažumų religijų, per Europa yra išklausomi ir kad jų teisės būtų ginamos. Įvairių politinių sluoksnių EP narių įsipareigojimas šiam reikalui yra viltingas ženklas, kad Europos Parlamentas yra pasirengęs užimti poziciją už įvairovę ir įtrauktį.
Pasaulyje, kuriame religijos ar tikėjimo laisvei kyla vis didesnė grėsmė, religijos ar tikėjimo laisvės tarpgrupės atkūrimas yra lemiamas žingsnis siekiant apsaugoti visų asmenų teises, nepaisant jų tikėjimo. Europos Parlamentas turi toliau ginti šį reikalą, užtikrindamas, kad įvairovės ir mažumų religijų apsaugos principai būtų gerbiami ne tik retorika, bet ir veiksmais.
