„21“ nėra tik filmas; tai nepajudinamas žmogaus dvasios atsparumo, tikėjimo galios neįsivaizduojamų kančių akivaizdoje ir ilgalaikio drąsos palikimo liudijimas. Šis šiurpus, bet giliai jaudinantis pasakojimas apie 21 darbuotoją krikščionį migrantą, kurį ISIS nužudė Libijos paplūdimyje 2015 m., yra istorinis įrašas ir giliai asmeniška duoklė tiems, kurie paaukojo gyvybę už savo įsitikinimus.
Ekstremizmo brutalumas
XXI amžiaus pradžioje ISIS pradėjo teroro kampaniją visoje Šiaurės Afrikoje, siekdama pašalinti visus, kurie, jų nuomone, neverti egzistuoti, ypač krikščionis. Tarp jų pažeidžiamiausių taikinių buvo Egipto koptai krikščionys, kurių daugelis pabėgo nuo ekonominių sunkumų Egipte, tik susidūrę su neapsakomu smurtu užsienyje. 21 m. gruodį septyni koptai egiptiečiai buvo sugauti, kai bandė grįžti namo. Praėjus vos kelioms dienoms, per reidą jų gyvenamųjų namų komplekse buvo paimta dar 2014 žmonių.
Greta jų buvo Matthew, Ganos krikščionis, kurio įtraukimas į belaisvius taptų vienu svarbiausių istorijos momentų. Kai buvo pasiūlyta paleisti dėl savo tautybės, Matthew atsisakė ir pareiškė, kad jis turi tą patį Dievą kaip ir kiti. Jo sprendimas padidino grupę nuo 20 iki 21 – simbolinis skaičius, persmelktas dvasinės reikšmės.
Kankinimai ir triumfas
Ištisas savaites pagrobėjai šiuos vyrus kankino psichologiškai ir fiziškai, tikėdamiesi palaužti jų ryžtą. Jie buvo priversti dirbti alinantį darbą, tempti sunkius šlapio smėlio maišus kaitrioje saulėje, mušami, kai šlubavo, ir neteko miego. Tačiau, nepaisant žiaurumo, jų tikėjimas tik gilėjo. Vieną naktį, kai jie kartu meldėsi – „Viešpatie, pasigailėk“ – įvyko nepaprastas įvykis: žemė smarkiai drebėjo, sukeldama baimę jų pagrobėjų širdyse. Ar šis seisminis drebėjimas buvo dieviškas įsikišimas, ar tik atsitiktinumas, lieka atvira interpretacijai, tačiau jo poveikis buvo neabejotinas – jis pabrėžė kalinių įsitikinimų tvirtumą.
Dar labiau šiurpino pranešimai apie keistus ISIS kovotojų pasirodymus paplūdimyje, kuriame buvo filmuojamos egzekucijos. Atrodė, kad tarp pasmerktųjų vaikščiojo juodais apsiaustais apsirengusios figūros, mojuojančios kardus. Kiti jodinėjo žirgais, sukeldami vaizdus, primenančius Biblijos pranašystes. Šie reiškiniai suerzino budelius, paspartindami jų planus įvykdyti žmogžudystes, kol dar neįvyko kažkas daug blogesnio.
Paskutinės drąsos akimirkos
15 m. vasario 2015 d. ISIS paskelbė penkių minučių vaizdo įrašą, kuriame matomas brutalus galvos nukirtimas. 21 krikščionys. Kiekvienas žmogus ramiai oriai pasitiko mirtį, melsdamasis Dievui iki paskutinio atodūsio. Jų žudikai tikėjosi sukelti siaubą, bet vietoj to jie sukūrė kankinius, kurių vardai dabar skamba istorijoje. Nė viena iš aukų nesusvyravo, net gavusi galimybę išsižadėti savo tikėjimo mainais į laisvę. Jų atsisakymas yra stiprus priekaištas ekstremizmui, priminimas, kad tikroji stiprybė slypi ne smurte, o įsitikinime.
Pripažinimas pasaulinėje arenoje
Verta paminėti, kad 21 , animacine forma, buvo pripažintas dėl meninio ir emocinio gylio. Filmas buvo pateko į trumpametražių animacinių filmų trumpąjį sąrašą 97-osiose Oskarų ceremonijoje , stovintis greta kai kurių išskirtiniausių pasaulio animacijos kūrinių. Šis pripažinimas pabrėžia ne tik filmasTechninė kompetencija, bet ir gebėjimas perteikti gilias tikėjimo, pasiaukojimo ir žmogiškumo temas taip, kad tai būtų visuotinė atgarsis.
Išmoktos pamokos
„21“ verčia mus susimąstyti, ką reiškia tvirtai laikytis savo vertybių, net jei tai kainuoja daug asmeninės išlaidos. Tai verčia mus susidurti su tamsiausiais žmonijos aspektais ir kartu apšviesti šviesą, kuri išlieka net ir niūriausiomis aplinkybėmis. Šios istorijos esmė yra apie vienybę – ne tik tarp pačių 21 vyro, bet ir tarp visų žmonių, kurie atmeta susiskaldymą ir apima užuojautą.
Mato pasirinkimas prisijungti prie koptų krikščionių yra šios solidarumo temos pavyzdys. Paskelbdamas save vienu iš jų, jis peržengė nacionalines ribas ir pademonstravo, kad tikėjimas gali suvienyti žmones įvairiose kultūrose ir skirtingose srityse. Jo nesavanaudiškumo aktas primena mums, kad visi esame susiję, siejami bendrų vilčių, baimių ir siekių.
„21“ yra persekiojantis, bet viltingas pasakojimas, reikalaujantis mūsų dėmesio. Neapdorotas kančios ir pasiaukojimo vaizdavimas kviečia žiūrovus grumtis su tapatybės, moralės ir tikslo klausimais. Nors pavaizduoti įvykiai yra neabejotinai tragiški, jie taip pat yra raginimas veikti – primena, kad kova su netolerancija reikalauja budrumo, empatijos ir drąsos. Prisimindami 21 vyrą, žuvusį tą lemtingą dieną, pagerbkime jų atminimą, stengdamiesi sukurti pasaulį, kuriame tokie žiaurumai niekada nepasikartotų. Jų mirtis galėjo būti beprasmiška, tačiau jų palikimas išlieka kaip vilties ir atsparumo švyturys dažnai tamsiame pasaulyje.
