Geriausios Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė pateikė ir pasidalino ataskaita pavadinimu „Asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisės“, siekiant aptarti dabartinę mažumų žmonių padėtį visame pasaulyje. Dokumente aptariami 2024 m. iššūkiai tautinėms, etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, siekiant sutelkti dėmesį į religijos laisvės ir antidiskriminacines situacijas.
Pagrindiniai religijų mažumų teisių klausimai.
JT vyriausiojo komisaro ataskaitoje nurodoma, kad religinė netolerancija didėja. Kaip pažymėta pačiame dokumente, tai reiškia „Politiniai ir religiniai lyderiai turėtų griežtai ir kuo greičiau pasmerkti bet kokį smurto ir neapykantos tam tikrų grupių atžvilgiu skatinimą“.
Šis raginimas veikti atskleidžia didėjančius iššūkius, su kuriais susiduria religinės mažumos visame pasaulyje. dokumente aprašomi keli religinio persekiojimo atvejai:
• Religinių mažumų persekiojimas teisėtomis priemonėmis
• Religinės raiškos ribos
• Horizontalioji nelygybė įvairiose socialinėse institucijose.
Dokumente taip pat nurodoma, kad „Neapykantą kurstančios kalbos, nukreiptos į religinius simbolius dėvinčius žmones, daugiausia paveikė moteris ir merginas.
JT vyriausiasis komisaras siūlo konkrečias strategijas, kurias būtina įgyvendinti norint išspręsti šias problemas. Toliau pateikiamos kelios rekomendacijos:
1. Skatinimas žmogaus teisių per visapusiškus antidiskriminacinius įstatymus
2. Tinkamų priemonių, kurios gali padėti panaikinti diskriminaciją, įdiegimas
3. Skatinti priemones, kurios gali užkirsti kelią diskriminacijai
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad „Valstybės privalo užtikrinti visų žmonių ir kulto vietų apsaugą bei finansuoti lygybę skatinančias švietimo programas“.
Skaitmeninės platformos ir neapykantos kurstymas Dokumente skaitmeninės platformos taip pat nagrinėjamos kaip kiti religinės neapykantos šaltiniai.
Toliau nurodyta, kad skaitmeninėse platformose reikia sukurti turinio moderavimo įrankius, kurie atitiktų tarptautines žmogaus teisių normas. Šis dokumentas yra gana naudingas, nes pasaulis susiduria su religinės ir etninės diskriminacijos iššūkiais, nes jame pateikiama esminė informacija, kodėl vis dar būtina ginti mažumų teises.
Žinia aiški: diskursas reikalauja, kad politiniai lyderiai, skaitmeninės platformos, švietimo įstaigos ir pilietinės visuomenės organizacijos bendrai stengtųsi kovoti su diskriminacija. Galiausiai ataskaitoje pasakojama paprasta istorija: mažumų teisių apsauga yra teisinis reikalavimas ir, dar svarbiau, moralinis reikalavimas kuriant įtraukesnes ir teisingesnes visuomenes.
