Sirijos pabėgėlis, įstrigęs politiškai motyvuoto raudonojo pranešimo
Anksti 28 m. gruodžio 2024 d. Mohamadas Alkayali, Sirijos pabėgėlis, teisėtai gyvenęs Turkijoje nuo 2014 m., buvo areštuotas Turkijos valdžios, remdamasis 2016 m. sausio mėn. Saudo Arabijos paskelbtu Interpolo raudonuoju pranešimu.
Šiandien Alkayali gresia neišvengiama deportacija į Saudo Arabiją – šalį, į kurią jis nekėlė kojos daugiau nei 12 metų – dėl deportacijos gali iškilti rimtas pavojus jo gyvybei ir laisvei.
Pranešimas, tariamai susietas su nusikaltimu, kuriame trūksta svarbių detalių, tokių kaip laikas, vieta ar bet kokie įrodymai, kelia didelį susirūpinimą dėl INTERPOLo sistemos ginklų, skirtų nutildyti politinius kitaip mąstančius.
Alkayali atvejis nėra unikalus. Tai dar vienas pavyzdys, kaip autoritariniai režimai išnaudoja Interpolą oponentams, disidentams ir pabėgėliams persekioti.
Alkayali istorija: tremties ir priekabiavimo gyvenimas
Alkayali keletą metų dirbo Saudo Arabijoje IT konsultantu. Tačiau 2011 m. prasidėjus Sirijos revoliucijai, jis tapo karštu Assado režimo kritiku ir Sirijos pabėgėlių, ypač tų, kurie dėl ribojančios politikos susiduria su sunkiomis sąlygomis Saudo Arabijoje, gynėju. Jis pasisakė prieš Saudo Arabijos atsisakymą suteikti Sirijos pabėgėliams prieglobstį ir mėnesinių mokesčių įvedimą pagal „lankytojo“ statusą, o tai sukėlė papildomų sunkumų bėgantiems nuo karo. Jo atviros pažiūros ir aktyvumas socialinėje žiniasklaidoje paskatino vis didesnį priekabiavimą. Bijodamas dėl savo saugumo ir laisvės, Alkayali paliko Saudo Arabiją 2013 m. pradžioje ir 2014 m. ieškojo prieglobsčio Turkijoje. Nuo to laiko jis niekada neišvyko iš šalies ir niekada nepažeidė Turkijos įstatymų.
Alkayali tikėjo, kad išvykimas iš Saudo Arabijos suteiks jam saugumą ir laisvę reikšti savo nuomonę, todėl jis vis labiau kritikavo Saudo Arabijos vyriausybę. Jis atvirai metė iššūkį žmogaus teisių rekordų ir regioninės politikos, naudodamas savo naujai atrastą platformą, kad pasisakytų už pokyčius. Šis suaktyvėjęs aktyvumas sulaukė dar didesnio Saudo Arabijos valdžios dėmesio, padidindamas jų priešiškumą jam ir pavertęs jį dar ryškesniu politinių represijų taikiniu.
Saudo Arabijos Interpolo instrumentalizavimas
Ne taip seniai Alkayali sužinojo, kad prieš jį buvo paskelbtas Interpolo raudonasis pranešimas. Prašymą Saudo Arabijos valdžios institucijos pateikė 2016 m. sausį, praėjus ketveriems metams po to, kai jis išvyko iš šalies, apkaltindamos jį nusikaltimu, už kurį pagal Saudo Arabijos įstatymus baudžiama daugiausia trejų metų kalėjimo. Pranešimo pateikimo laikas ir neaiškus pobūdis aiškiai rodo politinę motyvaciją, o ne teisėtą baudžiamąjį persekiojimą.
Pripažindamas neteisingą pranešimo pobūdį, Alkayali oficialiai užginčijo jį su Interpolu, aiškiai nurodydamas, kad kaltinimai buvo politiškai motyvuoti. Jis vis dar laukia atsakymo, tačiau jo areštas Turkijoje, nepaisant šio laukiančio iššūkio, kelia rimtą susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo INTERPOL sistema. Jo sulaikymas taip pat vyksta tuo metu, kai regione vyksta geopolitiniai pokyčiai, ypač Assado režimas žlugo radikalioms islamistų grupuotėms, dar labiau apsunkindamas perkeltųjų sirų, tokių kaip Alkayali, likimą, kurie dabar yra dar didesniame netikrume.
Be to, buvo atskleista, kad Saudo Arabijos valdžios institucijos paprašė INTERPOL saugoti Raudonąjį pranešimą konfidencialiai, užtikrinant, kad jis nebūtų rodomas viešajame INTERPOLo tinklalapyje. Šis skaidrumo trūkumas slepia tikrąjį pranešimo ketinimą ir neleidžia atlikti nepriklausomo patikrinimo. Paprastai raudonieji pranešimai, kurie neskelbiami, susiję su bylomis, susijusiomis su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu, tačiau Alkayali tariamas nusikaltimas nėra nė vienas, o tai dar labiau sustiprina įtarimus, kad byla yra politiškai motyvuota, o ne tikra baudžiamoji byla.
Teisės trūkumai ir žmogaus teisių pažeidimai
Alkayali suėmimas pagrįstas Interpolo raudonuoju pranešimu, kuris neatitinka pagrindinių teisinių reikalavimų. Pranešimas pažeidžia Interpolassavo taisykles, ypač:
- INTERPOLO konstitucijos 3 straipsnis – griežtai draudžiantis organizacijai kištis į politinio, karinio, religinio ar rasinio pobūdžio klausimus. Atsižvelgiant į Alkayali politinio aktyvumo istoriją, akivaizdu, kad šis pranešimas naudojamas kaip tarptautinių represijų įrankis.
- INTERPOLO Duomenų tvarkymo taisyklių 83 straipsnis – įpareigojantis „Red Notices“ turi būti pakankamai teisminių duomenų, įskaitant tariamo nusikaltimo laiką ir vietą. Saudo Arabijos prašyme šios esminės detalės nenurodomos, todėl pagal paties INTERPOL gaires jis teisiškai negalioja.
- Bausmės slenksčio pažeidimas – pagal INTERPOL taisykles, už nusikaltimą turi būti skirta mažiausiai dvejų metų bausmė, kad būtų išduotas raudonasis pranešimas. Aptariamas Saudo Arabijos įstatymas leidžia bausti arba bauda, arba laisvės atėmimo bausme, o tai reiškia, kad Alkayali legaliai galėjo būti nubaustas tik pinigine bauda, todėl raudonojo pranešimo išdavimas yra piktnaudžiavimas INTERPOLO sistema.
Be šių teisinių trūkumų, Alkayali sulaikymas ir galimas deportavimas taip pat pažeidžia tarptautinius žmogaus teisių principus, įskaitant jo teisę prašyti prieglobsčio ir apsaugą nuo persekiojimo. Jei siunčiama į Saudo Arabija, jam gali grėsti įkalinimas, netinkamas elgesys ar dar blogiau dėl savo politinių pažiūrų.
INTERPOLO ginklavimas: auganti pasaulinė problema
Alkayali atvejis nėra pavienis įvykis. Interpolo „Raudonojo pranešimo“ sistema sistemingai piktnaudžiauja autoritarinės vyriausybės, siekdamos persekioti disidentus, pabėgėlius ir žmogaus teisių aktyvistus. Tokios organizacijos kaip „Fair Trials“ ir Europos Parlamentas ne kartą perspėjo, kad INTERPOLAS neturi veiksmingų apsaugos priemonių nuo politiškai motyvuotų pranešimų.
2019 m. Europos Parlamentas paskelbė tyrimą, kuriame pabrėžiama, kad INTERPOLO tikrinimo procesas tebėra nenuoseklus ir kad pabėgėliai ir politiniai disidentai ir toliau atsiranda „Red Notice“ duomenų bazėse, nepaisant akivaizdžių piktnaudžiavimo įrodymų. Alkayali atvejis yra dar vienas tokio tinkamo proceso nesėkmės pavyzdys, dėl kurio jis yra pažeidžiamas ekstradicijos ir persekiojimo.
Prašymas dėl skubios teisinės pagalbos Turkijoje
Alkayali šeima prašo Turkijos teisininkų, žmogaus teisių organizacijų ir tarptautinės teisinės bendruomenės pagalbos:
- Užginčyti jo sulaikymo teisėtumą pagal Turkijos įstatymus, atsižvelgiant į Raudonojo pranešimo procedūrinius trūkumus.
- Užkirsti kelią jo deportavimui į Saudo Arabiją, užtikrinant, kad jis būtų apsaugotas pagal tarptautines žmogaus teisių sutartis.
- Iškelkite jo bylą Turkijos teismams ir žmogaus teisių institucijoms, ragindami nedelsiant paleisti jį.
- Įtraukite Turkijos žiniasklaidą, kad visuomenė būtų informuota apie jo atvejį, padidinant spaudimą valdžios institucijoms laikytis teisingumo.
Teisingumas turi vyrauti
Alkayali nėra nusikaltėlis – jis yra pabėgėlis ir politinis disidentas, kurio vienintelis „nusikaltimas“ yra priešinimasis tironijai ir žmogaus teisių gynimas. Jo atvejis yra ryškus priminimas, kaip autoritarinės valstybės manipuliuoja tarptautiniais teisiniais mechanizmais, siekdamos nutildyti savo kritikus už savo sienų.
Norint išsaugoti Interpolo patikimumą, reikia skubių reformų, kad būtų išvengta tolesnio piktnaudžiavimo jo raudonojo pranešimo sistema. Tačiau kol kas Alkayali gyvenimas pakibo ant plauko. Jo žmona ragina Turkijos teisininkus, žmogaus teisių gynėjus ir tarptautinę bendruomenę pasipriešinti šiam neteisingam teisingumui ir reikalauti nedelsiant jį paleisti.
Teisingumas atidėtas – teisingumas atmestas. Atėjo laikas veikti.
