Per bendrą spaudos konferenciją Tel Avive su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Sa'ar ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas pakartojo Europos Sąjungos įsipareigojimą Izraelio saugumui ir pabrėžė derybų būtinybę deeskaluoti vykstantį konfliktą. Jos vizitas įvyko atsinaujinus smurtui po Izraelio ir „Hamas“ paliaubų žlugimo – situaciją, kurią ji apibūdino kaip „pasibaisėtiną“.
Gamintojas: EC, Audiovizualinė tarnyba Europos Sąjunga, 2025 m
Kallas pradėjo savo kalbą pasmerkdama neseniai įvykusį išpuolį prieš rabiną Prancūzijoje, sustiprindama ES visiškai netoleruojamą antisemitizmo poziciją. Ji taip pat priminė prieš mėnesį vykusį ES ir Izraelio asociacijos tarybos posėdį, pabrėždama tvirtą abiejų subjektų prekybos ir technologijų partnerystę.
Tačiau jos vizitą nustelbė vis stiprėjanti humanitarinė krizė Gazoje ir neaiškus Hamas įkaitų likimas. Išreikšdama gilią užuojautą aukoms ir jų šeimoms, ji pareiškė: „Smurtas skatina smurtą. Tai, ką dabar matome, yra pavojingo eskalavimo liudininkai“. Patvirtindama Izraelio teisę į savigyną, ji ragino laikytis proporcingumo karinėse operacijose ir perspėjo dėl veiksmų, kurie gali padidinti įtampą regione, ypač Izraelio smūgių į Siriją ir Libaną.
Kallas dar kartą patvirtino, kad ES yra pasirengusi palengvinti humanitarines pastangas ir remti atstatymo iniciatyvas Gazoje. Ji paminėjo diskusijas su arabų ir islamo lyderiais Kaire dėl arabų plano dėl būsimo Gazos valdymo ir atstatymo, nurodydama, kad ES tai laiko perspektyviu pažangos pagrindu.
Kalbant apie Iraną, Kallas ir Sa'ar rado bendrą kalbą, manydami, kad Teheranas kelia didelę grėsmę regioniniam ir pasauliniam stabilumui. Ji pasmerkė Irano paramą Rusijos karui Ukrainoje ir pakartojo tvirtą ES nepritarimą Irano branduolinėms ambicijoms.
Svarbiausi klausimai ir atsakymai: ES vaidmuo ir lygiagrečiai vykstantys konfliktai
Klausimų ir atsakymų sesijos metu Kallas buvo paklaustas, ar ES turi politinės valios ir pajėgumų padėti formuoti Gazos ateitį. Ji patvirtino, kad ES laiko konfliktą neatidėliotina problema, ir atmetė bet kokį Hamas vaidmenį valdant Gazą. „Šiandien mūsų kaimynų problemos yra mūsų problemos rytoj“, – pareiškė ji, reikšdama ES įsipareigojimą siekti ilgalaikio stabilumo.
Pasiteiravus, ar jos raginimas pradėti derybas Gazoje buvo panašus į Ukrainos karą su Rusija, Kallas padarė aiškų skirtumą. „Rusija žiauriai užpuolė Ukrainą ir stojo prieš jų teritorinį vientisumą“, – sakė ji, pabrėždama, kad Ukraina ginasi nuo agresoriaus, o situacija Gazoje reikalauja kitokio diplomatinio požiūrio.
Kalbėdamas apie Izraelio veiksmus Sirijoje, Kallas išreiškė susirūpinimą dėl galimo radikalėjimo. Pripažindama Izraelio susirūpinimą saugumu, ji užsiminė, kad tęsiamos karinės operacijos Sirijoje gali netyčia kurstyti ekstremizmą, galiausiai prieštaraujantį Izraelio interesams.
Kallaso vizitas pabrėžė ES pusiausvyros aktą: paramą Izraelio saugumui kartu pasisakant už humanitarinę pagalbą ir diplomatinius sprendimus. Gilėjant krizei Gazoje, jos žinia buvo aiški – derybos tebėra vienintelis perspektyvus kelias į priekį.
