Lenkijos stačiatikių bažnyčios Šventasis Sinodas kovo 18 d. posėdyje nusprendė paskelbti šventaisiais Katynės kankinius.
Sprendime rašoma: „Šiandien, kai švenčiame mūsų bažnyčios nepriklausomybės 100-ąsias metines, minint 1700 metų Pirmojo ekumeninio susirinkimo Nikėjoje 325 m. sukaktį, Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ąsias metines; Šventosios Tradicijos pagrindu, išstudijavę medžiagą apie mūsų brolių ir seserų gyvenimą ir mirtį, įvykusius Katynėje ir kitose vietose, perkeltose į Katynę ir kitas vietas. Lenkijos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios vyskupai Šventosios Trejybės – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – vardu priskiria šiuos šventuosius ir įtraukia į Lenkijos autokefalinės stačiatikių bažnyčios šventųjų diptiką: Tėvą arkivyskupą plk dvasininkai ir pasauliečiai, kurių vardus žino tik Visagalis Dievas“.
Oficiali kanonizacija įvyks 17 m. rugsėjo 2025 d., kuri taip pat bus minima jų atminimo diena. Tai diena, kai 1939 m. sovietų kariuomenė įžengė į Lenkiją. Taip pat buvo patvirtintas jų garbei skirtas troparionas ir ikona. Lenkijos bažnyčia informuos vietos ortodoksų bažnyčias apie Katynės kankinių paskelbimą šventaisiais.
Katynės žudynės buvo masinės dvidešimt dviejų tūkstančių lenkų nužudymas 1940 m., įvykdytas sovietų čekistų sovietų armijai okupavus Lenkiją. Žuvo lenkų tautos koloritas – daug lenkų karių, karininkų, stambių žemvaldžių, inteligentijos atstovų, dvidešimt universiteto profesorių, trys šimtai gydytojų, teisininkų, inžinierių, mokytojų, žurnalistų. Tarp nužudytųjų buvo septyni karo kapelionai, kurių stačiatikiai vardais paminėti sprendime dėl Lenkijos stačiatikių bažnyčios kanonizacijos.
Pastebėtina, kad Lenkijos sinodo sprendime niekaip nepaminėtos šių žmonių mirties aplinkybės ir priežastis, siekiant išvengti Rusijos paminėjimo kaip kaltininkės. Šiuo sprendimu Lenkijos stačiatikių bažnyčia aiškiai atsiliepia į Lenkijos visuomenės lūkesčius šia kanonizacija deklaruoti savo požiūrį į komunistines represijas nacionalinėje Lenkijos istorijoje, o kita vertus, neįvardydama masinių žudynių priežasties ir vykdytojų, parodo lojalumą Rusijos stačiatikių bažnyčiai.
Toje pačioje Lenkijos stačiatikių bažnyčios Šventojo Sinodo sesijoje buvo svarstomi ir kiti klausimai. Tarp pirmųjų buvo minimas „susipažinimas su problemomis, nurodytomis Bulgarijos patriarcho, Rumunijos patriarcho laiškuose ir stačiatikių bažnyčios sinode Graikijoje“. Priimti teologinio dialogo su Romos Katalikų Bažnyčia komisijos, Pasaulio bažnyčių tarybos ir Europos bažnyčių konferencijos pranešimai, atlikti personalo pakeitimai. Lenkijos švietimo ministrui buvo išsiųstas laiškas, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl tikybos ugdymo ribojimo mokyklose.
