Istoriniu sprendimu Čikagos kardinolas Robertas Francisas Prevostas buvo išrinktas popiežiumi. pirmasis JAV amerikietis (2-asis amerikietis po popiežiaus Pranciškaus) vadovauti Romos katalikų bažnyčiai. Skelbimas, apie kurį pranešė "Newsweek" ketvirtadienį žymi lemiamą akimirką pasaulinei Bažnyčiai, susiduriančiai su giliais vidiniais susiskaldymais ir neaiškia era po Pranciškaus.
Istoriniai rinkimai vidinės įtampos fone
69 metų kardinolas, didžiąją dalį savo dvasininko karjeros praleidęs Peru ir laisvai kalbantis ispanų bei italų kalbomis, iškilo kaip vienas iš pagrindinių kandidatų slaptoje konklavoje po popiežiaus Pranciškaus mirties. Jo išrinkimas atspindi ir tradicijos laužymą, ir kruopščiai apgalvotą Kardinolų kolegijos pasirinkimą teologinių ir institucinių apmąstymų laikotarpiu.
Pagal "Newsweek"Prevosto pasirinkimas įvyko tuo metu, kai kardinolai svarsto, ar tęsti popiežiaus Pranciškaus propaguojamą įtraukesnį, pastoracinį požiūrį, ar grįžti prie griežtesnio, doktrina pagrįsto vadovavimo stiliaus. Prevostas, regis, yra kažkur tarp jų, bet vis dar pakankamai artimas Francisco'ui.
„Jis atstovauja oriam vidurio keliui“, – sakė Šv. Augustino ordino kunigė Michele Falcone, kalbėdama su "The New York Times" gegužės 2 d. Ši kompromisinė pozicija galėjo būti pagrindinis veiksnys, lėmęs jo iškilimą į popiežiaus sostą.
Kas yra popiežius Leonas XIV?
1982 m. įšventinto Prevosto kelią į popiežių sostą nulėmė dešimtmečius trukusi tarnyba už Jungtinių Valstijų ribų. Jis įgijo kanonų teisės daktaro laipsnį Romoje, Šv. Tomo Akviniečio Popiežiškajame koledže, ir daugiau nei 20 metų praleido Peru, kur nuo 2015 iki 2023 m. ėjo Čiklajo vyskupo pareigas. Galiausiai jis tapo natūralizuotu Peru piliečiu.
2023 m. popiežius Pranciškus paskyrė jį vadovauti Vyskupų dikasterija, galinga Vatikano institucija, prižiūrinti vyskupų skyrimą visame pasaulyje, kaip pranešė "Associated Press"Šis vaidmuo pastatė jį į Bažnyčios pasaulinio vadovavimo aparato širdį ir išplėtė jo įtaką tarp Vatikano vidinių asmenų.
Tačiau Prevosto lyderystės vizija išlieka pagrįsta nuolankumu. 2024 m. interviu su Vatikano naujienosJis pastebėjo: „Vyskupas neturėtų būti mažas princas, sėdintis savo karalystėje“, bet turėtų „būti arti žmonių, kuriems tarnauja, eiti su jais, kentėti kartu su jais“. "The New York Times".
Popiežius, jungiantis pasaulius
Gimęs Čikagos pietiniuose priemiesčiuose ir užaugęs Šv. Marijos Ėmimo į dangų parapijoje netoli Doltono, Ilinojaus valstijoje, Prevosto amerikietiškas auklėjimas kontrastuoja su jo didele tarptautine patirtimi. Ši dviguba tapatybė – Vidurio Vakarų šaknys ir gilus pasinėrimas į Lotynų Ameriką – pavertė jį asmenybe, gebančia sujungti įvairias kultūras globalioje Bažnyčioje.
„Jau tada buvo akivaizdu, kad toks bus jo kelias“, – sakė buvęs klasiokas iš Šv. Marijos mokyklos Johnas Doughney. Čikagos "Sun-Times"„Kai kurie iš mūsų apie tai svarstėme. Daugumai jaunų vyrų tai buvo savotiška fantazija. Jam, manau, tai buvo tikras pašaukimas.“
Danielis Roberis, Šventosios Širdies universiteto katalikų studijų profesorius ir vedėjas, pasakojo... "Newsweek" kad Prevostas galėjo būti laikomas praktiškesne ir mažiau politiškai įsitvirtinusia alternatyva kitiems pagrindiniams kandidatams, tokiems kaip kardinolas Pietro Parolinas. Roberis pažymėjo, kad Prevosto administraciniai privalumai, kartu su jo pašalinio Vatikano biurokratijos statusu, galėjo patikti kardinolams, siekiantiems ir kompetencijos, ir reformų.
Navigacija pasaulinėje kryžkelėje
Prevosto išrinkimas vyksta teologiškai ir geopolitiškai sudėtingu metu. Katalikų Bažnyčia susiduria su opiomis problemomis – nuo mažėjančio tikinčiųjų skaičiaus Vakaruose iki politinių neramumų Pietų pusrutulyje, nuo vidinių diskusijų dėl LGBTQ+ įtraukties iki klausimų apie dvasininkų atskaitomybę.
Stebėtojai teigia, kad kardinolas Robertas galėtų parodyti, jog tęsia Pranciškaus socialinio teisingumo orientaciją, kartu laikydamasis labiau centristinio doktrininio tono. Jo išrinkimas taip pat gali pakeisti Bažnyčios pasaulinę politinę perspektyvą, pabrėždamas augančią Amerikos įtaką katalikų gyvenime ir lyderystėje.
Nors kitų pasaulio religinių lyderių ir politinių veikėjų reakcijos vis dar ryškėja, ankstyvuosiuose komentaruose sutariama aiškiai: tai istorinis ir simbolinis lūžis su šimtmečius trukusia eurocentrine popiežių valdžia.
Žvilgsnis į ateitį
Jo popiežiavimo pradžiai dar tik prasidėjus, lieka klausimų, kaip popiežius Leonas XIV suderins konkuruojančias Bažnyčios frakcijas ir spręs didėjančius pasaulinius iššūkius. Vis dėlto, turėdamas ilgą tarnybos istoriją, kuklų viešą įvaizdį ir atsidavimą sielovadai, naujasis popiežius atrodo pasirengęs tęsti – ir galbūt iš naujo įvertinti – savo pirmtako palikimą.
Jo kelionė iš Ilinojaus priemiesčio į Šv. Petro sostą žymi ne tik asmeninį etapą, bet ir potencialiai transformuojantį skyrių pačiai Katalikų Bažnyčiai.
