Gerai tai, kad beveik kiekvienas rinkoje esantis kačių ėdalas, tiek sausas, tiek šlapias, yra gausus baltymų ir medžiagų, kurių reikia jūsų murkiančiam draugui. Kitaip tariant, jei šersite savo katę kačių ėdalu, neprašausite pro šalį.
Tačiau nepamirškite, kad norint užauginti sveiką augintinį, reikia atsižvelgti į keletą aplinkybių – jo svorį, bendrą sveikatos būklę (ar jam reikia kažko konkretaus, ar ne) ir koks yra jūsų biudžetas.
Ar rinksitės daugiausia sausą, ar šlapią maistą, ar juos derinsite, nuspręsite kartu su veterinarijos gydytoju. Sužinokime šiek tiek daugiau apie abu tipus!
Kokie yra pagrindiniai šių dviejų rūšių maisto produktų skirtumai?
Pagrindinis skirtumas tarp sauso ir konservuoto (šlapio) ėdalo yra juose esantis vandens kiekis. Sausame ėdale yra apie 10 % vandens, o likusius 90 % sudaro sausosios medžiagos – baltymai, angliavandeniai, riebalai ir vitaminai. Konservuotame ėdale yra apie 70–80 % vandens. Jie ne veltui vadinami „šlapiu ėdalu“.
• Gamybos procesas
Atsižvelgiant į didesnį vandens kiekį šlapiame ėdale, jis paprastai ruošiamas iš šviežios arba šaldytos mėsos, pridedant papildomų baltymų, kurie daugiausia gaunami iš grūdų priedų. Mėsa sumaišoma su vandeniu, riebalais ir vitaminais ir supilama į skardines, kuriose po kaitinimo garantuojamas pavojingų medžiagų, tokių kaip patogenai, randami maiste, sunaikinimas.
Sausas ėdalas gaminamas sumaišius ir aukštoje temperatūroje iškepus mėsą, vitaminus, mineralus ir riebalus. Kartais į ėdalą dedama papildomai riebalų, kad jis būtų skanus ir murkiantis draugas apsilaižytų letenėles.
• Maistinės medžiagos
Sausame kačių ėdale paprastai yra daugiau angliavandenių nei konservuotame. Šlapiame ėdale paprastai yra šiek tiek daugiau baltymų ir mažiau angliavandenių. Riebalų ir baltymų kiekis abiejose ėdalo rūšyse skiriasi. Kai kuriuose sausuose ėdaluose taip pat yra probiotikų, kurie yra būtini tam tikroms sveikatos būklėms.
Šlapio maisto privalumai ir trūkumai
Didžiausias šlapio ėdalo privalumas yra didesnis vandens kiekis.
Jei jūsų miaukiantis draugas serga inkstų liga, diabetu ar apatinių šlapimo takų liga, daugiau vandens vartojimas bus naudingas jo būklei.
Be to, šlapias ėdalas yra labai skanus, ir dauguma kaprizingų kačių rinktųsi jį, o ne sausą ėdalą.
Pagrindinis šio tipo ėdalo trūkumas yra tas, kad jis yra šiek tiek brangesnis nei sausas ėdalas, ir tai vaidina svarbų vaidmenį galutiniame ėdalo pasirinkime. Jis taip pat gali sukelti dantų problemų, nes jis prilimpa prie augintinių dantų, jei jie nėra valomi. Jo laikymas yra šiek tiek sudėtingesnis, nes paprastai jį reikia suvalgyti per 24 valandas nuo skardinės atidarymo.
Jei jūsų murkiantis draugas nesusitvarkė su konservu, galite jį laikyti šaldytuve, tačiau jis turi būti uždengtas dangteliu, kad neišdžiūtų. Naminių gyvūnėlių parduotuvėse parduodami įvairių dydžių dangteliai, kurie palengvina maisto konservavimą jau atidarytoje konservų dėžutėje.
Be to, jei dubenėlyje lieka nesuėstas šlapias maistas ir po kelių valandų jūsų miaukiantis augintinis tampa toks alkanas, kad nusprendžia ėsti pasenusį maistą – kyla virškinimo trakto sutrikimų rizika.
Sauso maisto privalumai ir trūkumai
Tai pigesnis variantas, todėl puikus pasirinkimas šeimininkams, kurie laikosi griežtesnio biudžeto. Sauso ėdalo privalumas yra tas, kad jis ilgai negenda, yra laikomas ne šaldytuve ir gali būti ilgai paliktas katės dubenėlyje be jokių problemų, nekeliant jam pavojaus. Su juo tikrai nereikės išmesti nesuvalgyto sugedusio maisto.
Be to, galite jį pripildyti automatinėse šėryklose arba dėlionėse ir padaryti katės maitinimą smagesnį.
Kalbant apie trūkumus, kadangi šiame maiste yra daugiau angliavandenių, jis dažniausiai yra kačių nutukimo priežastis. Šis maistas beveik nuolat pildomas dubenėlyje, o šeimininkai dažnai nesuvokia, kad jų murkiantis draugas valgo visą dieną, todėl jis gali priaugti svorio.
Jei jūsų katė kenčia nuo kokių nors dantų ligų arba dėl kokių nors priežasčių jai buvo pašalinti kai kurie dantys, jai tikrai bus daug sunku juos kramtyti.
Dviejų maisto produktų pusiausvyra
Jau galite daryti prielaidą, kad maitinti tik vienos rūšies maistu nėra geras sprendimas.
Norint puikiai subalansuoti abiejų rūšių maisto privalumus ir trūkumus, geriausia juos derinti ir maitinti savo miaukiantį draugą abiem.
Jei svarstote, kada duoti katei tam tikrą maistą, geriausiai jums patars veterinaras.
Kiekviena katė yra skirtinga, todėl maisto kiekis yra griežtai individualus. Kai kurie šeimininkai murkiančius draugus pirmiausia maitina šlapiu maistu, o po to jie suėda sausą maistą. Kiti renkasi šlapią maistą tik ryte arba vakare, o likusį laiką pūkuotas kambariokas ėda sausą maistą. Universalios formulės nėra, todėl jūsų veterinarijos gydytojas geriausiai galėtų apskaičiuoti tinkamą abiejų rūšių maisto kiekį, tinkamą jūsų katei.
Keletas dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Venkite šerti savo augintinį savo paties paruoštu maistu. Žinoma, galite jam duoti vieną ar du kąsnelius savo maisto, bet jokiu būdu nereikėtų kačių maisto pakeisti žmonių maistu. Kadangi mano miauklūs draugai yra griežtai mėsėdžiai, jiems kiekvieną dieną reikia gauti didžiulį kiekį baltymų, kurių yra kačių maiste.
Be to, šiuose maisto produktuose gausu taurino – nepakeičiamos aminorūgšties, be kurios murkiantys gyvūnai negali pilnai funkcionuoti. Neatsitiktinai kačių maistas skirtas katėms. Jame yra visų reikalingų maistinių medžiagų, kurių kailiniai gyvūnai negali pasigaminti patys.
Labai naudinga įtraukti veterinarijos gydytoją į sprendimą, kuo šerti katę, nes nerasite geresnio informacijos ir patarimų šaltinio. Taip pat svarbu atsižvelgti į murkiančio draugo skonį. Kadangi katės yra labai išrankios, galite susidurti su sunkumais, kol „rasite“ tinkamą maisto derinį.
Iliustracinė nuotrauka: https://www.pexels.com/search/cat%20eating/
