ES siekia greitesnio kelio į Vakarų Balkanus, nes tęsiasi reformų išbandymai

Tivato aukščiausiojo lygio susitikime plėtra, saugumas ir demokratiniai standartai vėl bus svarbiausi Europos politinės darbotvarkės klausimai.

Europos Sąjunga rengiasi aptarti būdus, kaip paspartinti Vakarų Balkanų kelią į narystę, kartu tvirtindama, kad narystė ir toliau turi būti susieta su demokratinėmis reformomis, teisinės valstybės standartais ir regioniniu stabilumu. Diskusijos vyksta prieš penktadienį Tivate (Juodkalnija) vyksiantį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame tikimasi, kad lyderiai aptars tiek plėtros nuovargį, tiek didėjantį geopolitinį spaudimą Pietryčių Europoje.

Ketvirtadienį Belgrade Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad ES ieškos būdų, kaip „greičiau ir geriau“ bendrauti su Vakarų Balkanais, kartu išlaikant procesą grindžiamą nuopelnais. Jo pastabos, apie kurias praneša... "Associated Press", įvyko regioninio turo pabaigoje prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Juodkalnijoje.

Šešios Vakarų Balkanų partnerės – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – jau seniai yra ES plėtros darbotvarkės dalis, nors jos vis dar yra skirtinguose proceso etapuose. Daugeliui regiono piliečių klausimas nebėra tas, ar Europos durys formaliai atviros, o tai, ar kelias per jas vis dar patikimas.

Greitesnis procesas, bet ne lengvesnis

Oficialioje aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkėje teigiama, kad lyderiai aptars „bendrą gerovę ir stabilumą“ ir įvertins, kaip skatinti laipsnišką integraciją, be kita ko, įgyvendinant Vakarų Balkanų augimo planą. ES Tarybaplane siūloma iki 6 mlrd. EUR reformoms ir investicijoms, finansinę paramą susiejant su pažanga vykdant su ES susijusius įsipareigojimus.

Šis skirtumas yra politiškai svarbus. Briuselis nori parodyti, kad plėtra nėra įšaldyta, ypač turint omenyje, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė saugumo skaičiavimus visame žemyne. Tačiau greitesnis grafikas negali panaikinti pagrindinių reikalavimų: nepriklausomų teismų, žiniasklaidos laisvės, kovos su korupcija darbo, mažumų apsaugos, veikiančių institucijų ir suderinamumo su ES užsienio politika.

Serbija išlieka pagrindiniu išbandymu. ES pareigūnai ne kartą ragino Belgradą gerinti demokratinius standartus, spręsti žiniasklaidos laisvės problemas ir glaudžiau derinti savo veiksmus su bloko užsienio politika, įskaitant Rusijos politiką. Neišspręsti Serbijos ir Kosovo santykiai taip pat išlieka viena opiausių kliūčių pažangai.

Susitikimą temdo saugumo įtampa

Tivato viršūnių susitikimas taip pat vyksta akivaizdaus saugumo spaudimo sąlygomis. Juodkalnijos valdžia šią savaitę uždraudė į šalį atvykti 87 Serbijos piliečiams, teigdama, kad jie kelia grėsmę saugumui prieš susitikimą. Šis incidentas pabrėžė, koks trapus išlieka pasitikėjimas regioniniu lygmeniu, net ir tuo metu, kai ES lyderiai plėtrą pateikia kaip kelią į ilgalaikę taiką ir stabilumą.

Vakarų Balkanams ES narystės pažadas dažnai apėmė ne tik ekonominį, bet ir žmogaus teisių aspektą. Prisijungimas skirtas sustiprinti demokratines garantijas, teisinį tikrumą ir institucinę atskaitomybę. Tačiau užsitęsęs atidėliojimas gali susilpninti šią paskatą, atverdamas erdvę nacionalistinei politikai, išorės įtakai ir visuomenės nusivylimui.

A „European Times“ aiškina apie ES plėtrą pažymi, kad narystės siekiančios šalys privalo atitikti demokratinius ir teisinės valstybės reikalavimus, užbaigti derybas dėl visų politikos skyrių ir gauti esamų valstybių narių pritarimą. Dėl to plėtra yra ir techninis, ir giliai politinis procesas.

Patikimumas iš abiejų pusių

ES iššūkis – padaryti stojimo kelią apčiuopiamesnį, nemažinant standartų, kurie apsaugo teises ir demokratinį valdymą. Regiono iššūkis – parodyti, kad reformos yra ne tik procedūrinės nuolaidos Briuseliui, bet ir vidaus įsipareigojimai dėl atskaitingo valdymo ir lygių teisių įstatyme numatytų teisių.

Penktadienio viršūnių susitikimas vargu ar išspręs šiuos klausimus. Tačiau jis gali nulemti, ar ES gali atsinaujinusią geopolitinę skubą paversti patikimesniu procesu – tokiu, kuris atlygintų už tikras reformas, apsaugotų pilietines laisves ir suteiktų Vakarų Balkanų žmonėms aiškesnį supratimą, kad jų europinė ateitis nėra atidėta neribotam laikui.