Srebrenica: 25-osios metinės – Srebrenicos atminimo diena, 11 m. liepos 2020 d. Srebrenicos atminimas: pagerbkite aukas ir išgyvenusius užkertant kelią būsimiems žiaurumams, ragina JT ekspertai
JT žmogaus teisių ekspertai šiandien ragino vyriausybes pagerbti 9 m. Srebrenicos genocido aukas kuriant taikią, įtraukią ir teisingą visuomenę, kad toks žiaurumas nepasikartotų.
„Genocidai nėra spontaniški“, – sakė 18 ekspertų. „Jie yra neginčijamo ir nekontroliuojamo netolerancijos, diskriminacijos ir smurto kulminacija“. Minint 25-ąsias genocido, per kurį per kelias dienas buvo išžudyta mažiausiai 8,000 bosnių vyrų ir berniukų, pradžios metines, ekspertai* paskelbė tokį pareiškimą:
„Praėjo 25 metai nuo tada, kai pasaulis patyrė didžiausią žiaurumą Europos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo – tūkstančių Bosnijos musulmonų genocidą 1995 m. liepos mėn. Srebrenicos genocidas buvo ketverius metus trukusios kampanijos, surengusios pajėgas, rezultatas. diskriminacijos, priešiškumo, priverstinio deportavimo, savavališko sulaikymo, kankinimo, priverstinio dingimo, sistemingo seksualinio smurto ir masinių žudynių, dėl kurių žuvo daugiau nei 8,000 XNUMX daugiausia Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų. Tarptautinei bendruomenei taip pat nepavyko apsaugoti Srebrenicos žmonių, kurie buvo nužudyti tuo metu, kai jiems labiausiai reikėjo mūsų paramos.
Prisimindami tuos, kurių gyvybės buvo taip žiauriai atimtos per šias žudynes, esame nusižeminę ir ypač gerbiame išgyvenusiųjų Srebrenicą ir Žepą drąsą, jėgą ir atsparumą, kurie kartu su milijonais kitų stovi kaip neapsakomo niokojimo totemai. nekontroliuojama ksenofobiška diskriminacija, priešiškumas ir smurtas prieš asmenis Religija arba gali atsirasti tikėjimas.
Tarptautinio teisingumo teismo ir Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai teigimu, atviri pasakojimai ir liudijimai apie siaubingus smurto ir etninio valymo veiksmus (įskaitant seksualinį smurtą prieš moteris ir vaikus), įvykusius Srebrenicoje, prilygo genocidui. Apgultas miestelis buvo skirtas saugiam prieglobsčiui persekiojamiems žmonėms iš gretimų kaimų. 16 m. balandžio 1993 d. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 819, kurioje reikalaujama, kad visos šalys laikytų „Srebrenicą ir jos apylinkes saugia zona, kurioje neturėtų būti jokių ginkluotų išpuolių ar kitų priešiškų veiksmų“.
Genocidai nėra spontaniški. Jie yra neginčijamo ir nekontroliuojamo netolerancijos, diskriminacijos ir smurto kulminacija. Jie yra sankcionuotos neapykantos, skatinamos leistinoje aplinkoje, kur asmenys iš pradžių skleidžia baimę, o paskui neapykantą siekdami materialinės ar politinės naudos, rezultatas, sulaužydamas bendruomenių pasitikėjimo ir tolerancijos ramsčius ir sukeldamas niokojimą visiems.
Mūsų tarpusavyje susijusiame, technologiškai pažengusiame ir įvairiapusiame pasaulyje kelia didelį nerimą, kad rasizmas, ksenofobija, stigmatizavimas ir atpirkimo ožių kūrimas nesiliauja, destabilizuodami ar net naikindami visuomenes ir žmonių gyvenimus visame pasaulyje.
Kaip tarptautiniai ekspertai, kuriuos tarptautinė bendruomenė paskyrė pasauliniu mastu žmogaus teisių mandatų, vadovaujamės praeities pamokomis. Mes apmąstome prarastas galimybes nugalėti sistemingus žmogaus teisių pažeidimus ne tik Bosnijoje ir Hercegovinoje, bet ir žiaurumus kitur tiek anksčiau, tiek vėliau. Tačiau mes taip pat siekiame ir toliau telkti tarptautinę bendruomenę, stengiantis kovoti su bet kokia etninės, rasinės, religinės, lyties ar kitokios diskriminacijos, priešiškumo ir smurto prieš visus asmenis apraiškomis. Tai yra pažeidžiamoje padėtyje esančios grupės, pavyzdžiui, religinės, etninės ar seksualinės mažumos, migrantai, pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys.
Šią apmąstymų dieną, praėjus 25 metams, prisimename ir kitas bendruomenes, kurios buvo patyrusios arba susiduria su masiniais žiaurumais vien dėl savo tapatybės. Raginame valstybes ir tarptautinę bendruomenę laikytis savo įsipareigojimų, imtis skubių ir veiksmingų veiksmų siekiant apsaugoti tuos, kuriems gresia pavojus, apsisaugoti nuo neapykantos ir diskriminacijos viruso (įskaitant internete) ir užtikrinti atskaitomybę.
Norint sukurti atsparumą pokario eroje, reikia pagarbos ir empatijos išgyvenusiems žmonėms ir jų šeimoms bei nuolatinių šalies vadovų pastangų stiprinti pasitikėjimą ir gerą valią įvairiose bendruomenėse ir tarp jų.
Taip pat labai svarbios prasmingos pastangos kovoti su netikslia ir kurstančia retorika ir atmesti neigimo diskursus. Tarptautinė bendruomenė taip pat turi prisijungti prie Bosnijos ir Hercegovinos ir veikti kolektyviai, atsidavusiai, ilgalaikei veiklai išgydyti karo nuniokotą visuomenę. Esame skolingi visiems tiems, kuriems, kurdami taikią, įtraukią ir teisingą visuomenę, nesugebėjome apsaugoti nepasikartojimo garantijos.
baigiasi
*Ekspertai: p. Ahmedas Shaheedas, specialusis pranešėjas laisvės klausimais Religija arba tikėjimas; Fernand de Varennes, specialusis pranešėjas mažumų klausimais; Agnes Callamard, specialioji pranešėja neteisminių, sutrumpintų ar savavališkų egzekucijų klausimais; Cecilia Jimenez-Damary, specialioji pranešėja šalies viduje perkeltųjų asmenų žmogaus teisių klausimais; Fabian Salvioli, specialusis pranešėjas teisės į tiesą, teisingumą, žalos atlyginimą ir nepasikartojimo garantijų skatinimo klausimais; p. Victor Madrigal-Borloz, nepriklausomas ekspertas apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais; Nilsas Melzeris, specialusis pranešėjas kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės klausimais; Priverstinių arba netyčinių dingimų darbo grupės nariai: Luciano Hazan (pirmininkas), p. Tae-Ung Baik (vicepirmininkas), p. Bernardas Duhaime, p. Houria Es-Slami ir p. Henrikas Mickevičius; Savavališko sulaikymo darbo grupės nariai: Leigh Toomey (pirmininkė-pranešėja), Elina Steinerte (pirmininko pavaduotoja), José Guevara Bermúdez, Seong-Phil Hong, Sètondji Adjovi; P. David Kaye, specialusis pranešėjas teisės į saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais
