Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas dalyvavo iškilmingoje Stambulo kanalo statybos pradžios ceremonijoje. kuri eis lygiagrečiai Bosforo sąsiauriui ir sujungs Juodąją bei Marmuro jūras.
Statyba prasidės vienu iš šešių tiltų per būsimą kanalą. Erdoganas tai pavadino nauju puslapiu Turkijos raidoje.
Kanalo ilgis bus 45 km, o mažiausias plotis – 275 metrai, o gylis – 21 metras.
R.T.Erdoganas priminė, kad per Bosforo sąsiaurį šiandien praplaukia 45 tūkstančiai laivų ir kiekvienas toks perėjimas kelia grėsmę miestui, nes laivai gabena skirtingus krovinius.
„Į naująjį projektą žiūrime kaip į Stambulo ateities išsaugojimo projektą“, – sakė R.T.Erdoganas.
Kartu tai bus ir pagrindinis tiltas, kuris yra paskutinė jau pastatyto megaprojekto dalis – šiaurinis Stambulo žiedas, kuris prasideda nuo Silivri rajono, eina per naują Stambulo oro uostą, tęsiasi per Bosforo sąsiaurį. naujai pastatytas trečiasis Yavuz Sultan Selim tiltas ir prisijungia prie greitkelio į Ankarą. Taigi tranzitas vyksta per Stambulą neįvažiuojant į judrias metropolijos zonas.
Stambulo kanalas bus nutiestas europinėje Turkijos metropolio pusėje ir bus apie 45 km ilgio, 275 m pločio ir 20.75 m gylio.
Erdoganui paskelbus apie projektą, 2011–2013 metais įvairūs universitetai atliko Stambulo kanalo trasos vertinimo tyrimus.
2013-2014 metais buvo parengtas preliminarus projektas, gavus kanalui nustatytos trasos gręžimo darbų geologinius ir geotechninius duomenis.
Tiriant dirbtinių vandens kelių patirtį pasaulyje, buvo parengtas mokslinių tyrimų projektų planas ir 2014-2017 metais atliktos preliminarios tyrimo projekto studijos.
Detalūs Stambulo kanalo lauko, laboratoriniai tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos procesas buvo atliktas 2017-2019 m.
Stambulo kanalo projekte iš viso dirbo 204 mokslininkai ir ekspertai iš įvairių universitetų ir institucijų.
Taip pat prie Stambulo kanalui reikalingų objektų ir konstrukcijų kaip papildomą projekto komponentą planuojama pastatyti prieplauką, konteinerių uostus, poilsio zoną ir logistikos centrą.
Apskaičiuota, kad bendra projekto kaina yra 75 milijardai Turkijos lirų (8.6 milijardo dolerių), ir tikimasi, kad jis bus pastatytas bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui. Per susitikimą, kuriame Erdoganas paskelbė apie projektą, jis taip pat sakė, kad projektas bus finansuojamas tik iš nacionalinių išteklių.
Projektą tikimasi užbaigti per septynerius metus, apie pusantrų metų parengiamieji darbai ir penkerius su puse metų statybos.
Per Stambulo kanalą bus pastatyti šeši tiltai, kurie Stambulą pavers dviejų jūrų miestu.
Abiejose Stambulo kanalo pusėse planuojama statyti naujus gyvenamuosius rajonus su daugiau nei 250,000 XNUMX butų.
EKOLOGAI: UŽ IR PRIEŠ
Turkijos aplinkosaugininkai jau seniai skambina pavojaus varpais, nes per Bosforą plaukiantys laivai teršia aplinką, „nuodija“ 16 milijoninio (oficialiais duomenimis) ir 20 milijoninio (neoficialiais duomenimis) megapolio gyventojų gyvybes. Ir pats natūralus kanalas auga negiliai, įskaitant ir neatlaikęs apkrovos. Be to, įvykus avarijai ir naftos išsiliejimui naftos tanklaiviams plaukiant palei Bosforo sąsiaurį, tai gali turėti katastrofiškų pasekmių ir taip sutrikdytai ekosistemai. O jei prie to pridėtume ir pačių laivų savininkų nepasitenkinimą, kad reikia laukti, kartais net savaites, eilėje praplaukti Bosforo sąsiaurį, tai dirbtinio kanalo statyba galėtų tapti labai pelninga alternatyva visiems. Tačiau čia pirmieji savo žodį ištarė ekologai („Uluslararası politika açısından Kanal İstanbul: 310 milyon insan için bir risk“). Jie įsitikinę, kad tokio masto įsikišimas, būtent Marmuro ir Juodosios jūrų vandenų santaka, gali turėti dar didesnių neigiamų pasekmių nei per didelis Bosforo sąsiaurio naudojimas. Mes kalbame apie vandenilio sulfido lygio padidėjimą Marmuro jūroje po jos susijungimo su Juodąja jūra, dėl kurios gali žūti kai kurie floros ir faunos atstovai, taip pat gresia nemalonus kvapas iš kanalo. .
Kitas – europinės Stambulo dalies istorinio centro ir verslo rajonų pavertimas sala, ekspertų teigimu, taip pat kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir istorinėms bei archeologinėms įdomybėms, kuriomis šis regionas turtingas.
