Rusų kalba leidžiamas laikraštis „Izvestija“ paskelbė Sofijos Devjatovos interviu su Jo palaiminties patriarchu Teofiliumi III apie krikščionims Šventojoje Žemėje iškilusias grėsmes, jų požiūrį į skiepus ir krikščionių garbinimo Jeruzalėje perspektyvas šiais metais.
– Jūsų Palaiminimai, neseniai kalbėjote apie grėsmes krikščionių buvimui Jeruzalėje ir visoje Šventojoje Žemėje. Koks yra turtinės padėties pasikeitimo pavojus? Ar galima rasti kompromisą, kuris tenkintų visas šalis?
– Šiandien mums gresia aiškus pavojus. Krikščionys visame pasaulyje turi susirūpinti savo brolių ir seserų padėtimi Šventojoje Žemėje. Grėsmė, kad būsime išvaryti, yra reali. Pastaraisiais dešimtmečiais, deja, pripratome, kad Izraelio ekstremistų grupuotės nesąžiningais metodais užgrobia krikščionių šeimų ir bažnytinių institucijų turtą. Šiandien jų puolimas gresia dar toliau.
Jei šios radikalios grupės užims strategines krikščionių piligrimų vietas prie Jafos vartų, dar daugiau krikščionių paliks Jeruzalę, o milijonai piligrimų visame pasaulyje negalės leistis į pilną dvasinę kelionę. Be to, krikščionių bendruomenės – bendruomenės, teikiančios išsilavinimą, sveikatos priežiūrą, humanitarinę pagalbą visų tikėjimų žmonėms regione – išnykimas turės pražūtingų pasekmių labiausiai pažeidžiamiems asmenims. Tai taip pat tragiškai sugadins Jeruzalės, kaip pasaulio religinės sostinės, reputaciją.
Krikščionys visame pasaulyje yra Prisikėlimo bendruomenės dalis. Tie iš mūsų, kurie garbiname Kristaus mirties ir prisikėlimo vietoje, yra šios idėjos nešėjai. Todėl stengiamės kartu su kaimynais rasti sprendimą, kuris apsaugotų šventojo miesto daugiareliginę ir daugiakultūrę grupę.
– Rusijos stačiatikių bažnyčia dažnai pasisako apie radikalizmo ir fanatizmo apraiškų nepriimtinumą tarpreliginiuose santykiuose. Ar tikrai įžengiame į naują konfrontacijos erą ir, kaip manote, su kuo tai susiję?
– Deja, matome, kaip su kiekvienais metais daugėja žmonių, kurie kenčia dėl savo religinių įsitikinimų. Daugiau nei 80 % persekiojamųjų visame pasaulyje yra krikščionys. Priešingai, Jeruzalė įrodo religinės harmonijos galimybę. Daug amžių gyvenome su savo kaimynais žydais ir musulmonais. Mūsų buvimas senamiestyje nekelia klausimų nei valstybei, nei religinėms institucijoms, nei didžiajai daugumai taikiai ir klestinčių piliečių.
Tačiau mūsų ateičiai grėsmę kelia nedidelės gerai finansuojamos Izraelio ekstremistų grupės, kariaujančios alinantį karą prieš neapsaugotą bendruomenę, kuri siekia tik mylėti ir tarnauti savo kaimynams. Šiuo metu mūsų yra mažiau nei 1% gyventojų ir mūsų skaičius mažėja. Pasaulis turi veikti, kol nevėlu.
– 2019 metais susitikote su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis kalbėjo apie krikščionių apsaugą labai sunkioje situacijoje, susijusią su įvykiais Artimuosiuose Rytuose. Rusijos vadovas tuomet pažymėjo, kad itin svarbu užmegzti draugiškus santykius su musulmonų konfesijomis. Ką galite pasakyti apie darbą su islamo atstovais šia kryptimi?
– Turime pagerbti prezidentą Putiną už jo pastangas remti krikščionių bendruomenę visame pasaulyje. Esame labai entuziastingi ir dėkingi už jo paramą. Jūs taip pat teisus kalbėdamas apie glaudesnių santykių tarp krikščionių ir musulmonų poreikį. Savo ruožtu krikščionys Jėzaus Kristaus pašaukti ištiesti ranką padėti kiekvienam ir mylėti savo artimą kaip save patį.
Jeruzalėje bažnyčios jau daugiau nei tūkstantį metų palaiko gerus santykius su mūsų broliais ir seserimis musulmonais. Reguliariai susitinku su musulmonų lyderiais iš Šventosios Žemės ir viso pasaulio. Esu ypač dėkingas už draugystę su Jo Didenybe Jordanijos karaliumi Abdullah, kuris, būdamas krikščionių ir musulmonų šventųjų vietų Šventojoje Žemėje saugotojas, nenuilstantis stengiasi apsaugoti krikščionis čia ir visuose Artimuosiuose Rytuose. Nebūdami pasipūtę, manau, galime išmokyti pasaulį, kaip kurti gerus santykius tarp musulmonų ir krikščionių.
– Kaip vertinate krikščionių padėtį Kazachstane masinių protestų, riaušių ir radikalių nuotaikų augimo šioje šalyje fone?
– Situacija Kazachstane mums visiems kelia didelį nerimą. Jėzus Kristus mokė Savo pasekėjus melstis ir siekti taikos Jeruzalėje. Kviečiame krikščionis visame pasaulyje melstis už taiką Kazachstane ir raginame mūsų brolius ir seseris Kazachstane daryti viską, kad toje šalyje būtų pasiekta taika ir susitaikymas.
– Prieš trejus metus siūlėte sušaukti stačiatikių bažnyčių vadovų pasitarimą „Ukrainos stačiatikių bažnyčios“ autokefalijai skirtos „Tomos“ išdavimo sukeltos schizmos įveikimo klausimu. Ar toks problemos sprendimo būdas vis dar įmanomas? Kaip vertinate, kiek dabar pasiekė schizma?
– Nedaug klausimų savo svarba prilygsta Bažnyčios vienybės klausimui. Likus kelioms valandoms iki suėmimo, Jėzus Kristus meldėsi Getsemanės sode Jeruzalėje. Šiomis brangiomis minutėmis Jis meldėsi už savo mokinius, už Bažnyčią ir visus savo pasekėjus. Visų pirma, būti vienu.
2019 metais man buvo suteikta garbė iš Jo Šventenybės patriarcho Kirilo rankų gauti patriarcho Aleksijaus II premiją už pastangas stiprinti stačiatikių tautų vienybę. Tada sakiau, kad net ir darniausios šeimos išgyvena išbandymų ir konfliktų laikus. Kaip ir ankstyvoji Bažnyčia, mūsų stačiatikių bažnyčios yra palaimintos patriarchų, arkivyskupų ir vyskupų buvimu, kurių kiekvienas gyvena kartu su Bažnyčia ir yra pasiryžęs gyventi dorai bei vadovauti kitiems įvairiose bendruomenėse ir sunkiais laikais. Nenuostabu, kad kyla konfliktų.
Jau seniai tikėjau, kad bendravimas yra geriausias mūsų didžiausių problemų sprendimas. Stačiatikių bažnyčiose labai svarbu, kad mes ir toliau susitiktume vieni su kitais krikščioniškos meilės ir brolybės dvasia ir aptartume mus pernelyg lengvai skiriančius klausimus. Gyvendami svetingai ir dalindamiesi viskuo, ką turime, kviečiame Šventąją Dvasią mus suvienyti. Labai džiaugiausi vadovų noru susitikti ir ateinančiais mėnesiais laukiu naujų progų pasidalinti su jais mintimis.
– Apie artėjantį patriarcho Kirilo ir popiežiaus Pranciškaus susitikimą: kokie klausimai, jūsų nuomone, jame turėtų būti keliami?
– Džiaugiuosi, kad patriarchas Kirilas susitinka su popiežiumi. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad susitikti su popiežiumi Pranciškumi visada labai malonu. Jis yra įkvepiantis lyderis ir ištikimas draugas daugeliui iš mūsų visame pasaulyje. Jis taip pat yra ryškus tikro krikščioniško lyderystės pavyzdys įvairiame ir susiskaldžiusiame pasaulyje. Melsiuos, kad jų susitikimas būtų palaimintas ir jo diskusijos būtų vaisingos. Taip pat mus jaudina patriarcho Kirilo Kalėdų žinios žodžiai, kurie tikrai dar bus išgirsti įvairiuose jo susitikimuose, kad jis palaiko mus sprendžiant problemas, su kuriomis susiduriame.
– Koronaviruso amžius suskaldė visuomenę į dvi dalis skiepijimo klausimu. Kaip vertintumėte pasekėjų radusių ir atkakliai masinę agitaciją vedančių skiepų priešininkų veiksmus Bažnyčios požiūriu?
– Pirma, mano darbas yra mylėti žmones, o ne juos teisti. Antra, atsižvelgiant į jūsų ankstesnius klausimus, labai svarbu rimtai vertinti žmonių asmenines laisves. Trečia, aš, kaip ir daugelis kitų krikščionių lyderių visame pasaulyje, džiaugiausi, kad pasiskiepijau nuo koronaviruso. Vakcina yra atsakymas į mūsų maldas, ir aš dėkoju Dievui už šią gelbstinčią technologiją. Jis apsaugo žmones nuo mirties ir sunkių ligų, sumažina tikimybę užkrėsti kitus. Trumpai tariant, skiepai yra labai praktiškas būdas parodyti meilę artimui.
– Ar pamaldą galima atlikti pandemijos metu ir kaip manote, kokia ji bus šiais metais? Kaip krikščionybė švęs Velykas?
– Koronaviruso pandemija daug ką pakeitė mūsų pasaulyje. Šventojoje Žemėje gedime, kad trūksta maldininkų. Mūsų šventa pareiga priimti žmones iš viso pasaulio į šias šventas vietas. Šiemet tikimės sulaukti daugiau piligrimų, tačiau vis tiek suprantame, kad bendras svečių skaičius greičiausiai išliks gana kuklus.
Raginu visus prisiminti, kad pamaldos gali vykti bet kur. Galime keliauti tiek daug: fiziškai, dvasiškai, užsienyje ir savo bendruomenėje. Yra daug vietų, kuriose galime nukeliauti ir įgyti įvairių patirčių, kad priartėtume prie Kristaus. Per Velykas švenčiame Kristaus prisikėlimą, o per Sekmines išpažįstame, kad Šventosios Dvasios galia Jis yra visur, kur yra bažnyčios bendruomenė.
Štai kodėl kviečiu visus savo brolius ir seseris visame pasaulyje ieškoti šventų vietų savo bendruomenėse; paversti jų miestus ir bažnyčias garbinimo vieta ir dar kartą patirti beribę, begalinę Dievo meilę, kuri tampa mūsų per Velykas. Jei mums pavyks tai pasiekti, tikiu, kad Šventoji Dvasia papildys Jėzų Kristų į mūsų gyvenimus ir bendruomenes nauju būdu.
Vertimas: P. Gramatikovas
Šaltinis: laikraštis Izvestija
