19 C
Briuselis
Pirmadienis, gegužės 13, 2024
SveikataŠtai kodėl mes neturėtume šaukti ant savo vaiko

Štai kodėl mes neturėtume šaukti ant savo vaiko

ATSAKOMYBĖS ATSAKOMYBĖS: Straipsniuose pateikiama informacija ir nuomonės yra jas teigiančių asmenų ir tai yra jų pačių atsakomybė. Publikacija in The European Times automatiškai reiškia ne pritarimą nuomonei, o teisę ją reikšti.

ATSAKOMYBĖS VERTIMAI: visi šios svetainės straipsniai paskelbti anglų kalba. Išverstos versijos atliekamos naudojant automatinį procesą, vadinamą neuroniniais vertimais. Jei abejojate, visada skaitykite originalų straipsnį. Ačiū už supratimą.

Žinoma, visi tėvai žino, kad šaukimas nėra tinkamas pedagoginis požiūris. Bet šiaip dažnai pakeliame balsą. Ar tai tikrai taip kenksminga? Ir psichologai, ir pediatrai sutaria: „Taip“ – šaukimas nepadeda, o žalos daug:

1. Rėkti gąsdina vaikus

Įsivaizduokite milžiną stipriu ir piktu balsu, rėkiantį ant jūsų. Ar tu bijai? Vaikas taip pat. Ypač jei jūs turite gintis nuo šios pabaisos, o mama ar tėtis turi būti apsauga ir parama.

2. Rėkti kenkia sveikatai

Pirmieji pasekmių sąraše yra stresas ir neurozė. Tada kyla problemų dėl svorio: kaip ir suaugusieji, vaikai taip pat linkę valgyti saldumynus, nes jiems liūdna. Nuo streso kenčia ir imuninė sistema – vaikai dažniau serga. Be to, vaikams ir paaugliams tai veikia charakterį, mokiniams mažina darbingumą ir koncentraciją.

3. Pakerta pasitikėjimą

Galite mylėti žmogų, kuris nuolat jus įžeidžia, įžeidžia ar gąsdina. Vaikai gali daug ką mums atleisti. Bet pasitikėti ir atskleisti – vargu. Tiesiog baimę sunku susitaikyti su intymiais pokalbiais. Štai kodėl sunku pasitikėti žmogumi, kuris bet kurią akimirką gali pakelti balsą ir ant tavęs sušukti. Ir kiekvieną kartą bijosite išpasakoti savo paslaptį – tiesiog sulaukei riksmo. Būtent todėl vaikai vis mažiau dalijasi su tėvais ir savo problemas sprendžia patys.

4. Sukuria neteisingus įpročius

Vaikai, įpratę, kad su jais kalbama aukštu balsu, tikrai neklauso ramiu balsu ir nepatenka į tylų apmąstymą. Ar jie kalti, jei yra pripratę prie tokio bendravimo būdo? Be to, vaikai tokį elgesį dažnai laiko normaliu ir kantriai toleruoja draugų ir aplinkinių grubumą.

5. Rėkti rodykite blogą pavyzdį

„Mano sūnus yra grubus su kitais ir neklauso! Mano dukra man atsako! Negalima su jais ramiai pasikalbėti – jie neturi pagarbos! Taip, suaugusieji dažnai skundžiasi paauglių grubumu. Ir lygiai taip pat dažnai jie nepastebi, kad iš tikrųjų mėgdžioja didžiuosius.

Ką daryti, jei ruošiatės sprogti? Pasistenkite rasti kitą savo pykčio išlietą ir to išmokykite ir vaiką. Pasakyti, kad esi piktas ar įžeistas, yra teisingiau, nors ir sudėtingiau, nei tiesiog šaukti.

- Reklama -

Daugiau iš autoriaus

– IŠSKIRTINIS TURINYS –spot_img
- Reklama -
- Reklama -
- Reklama -spot_img
- Reklama -

Turi perskaityti

Naujausi straipsniai

- Reklama -