Artėja siaubinga krizė...
Daugiau nei 25 mln. tonų Ukrainos kviečių dėl karo negalima eksportuoti. JT perspėja, kad tai sukels pasaulinę grūdų krizę. Iki Rusijos invazijos Ukraina buvo ketvirta pagal dydį kviečių eksportuotoja pasaulyje.
Kviečiai Ukrainos sandėliuose pradeda pūti, perspėja Ukrainos gamintojai. Iki naujo derliaus turi būti išleista 25 mln.
„Iš Odesos vežame kviečius į Rumunijos Konstancos uostą. Visi mūsų uostai uždaryti. Turime ieškoti naujų maršrutų per Rumuniją. - pasakykite iš pramonės
Labiausiai pageidaujamas Ukrainos kviečių gabenimo maršrutas yra per Dunojaus Reni ir Izmail uostus. Iš ten siuntos tęsiasi į Konstantą. Karas Rumunijos uostą pavertė dideliu Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto centru.
„Palyginti su praėjusiais metais, uosto veikla išaugo 10-11 proc. sakė Konstancos uosto direktorius Florinas Goidea.
Tačiau tiekimo nukreipimas per Konstancą Rumunijai tapo didžiuliu transporto iššūkiu. Reikalingas skubus geležinkelių tinklo remontas, ypač Juodosios jūros uosto srityje. Iš 100 geležinkelio linijų – 35 bus sutvarkytos per tris mėnesius. O likusieji iki metų pabaigos.
Europos Sąjunga pareiškė, kad artimiausiu metu turėtų būti nustatyti tikslūs Ukrainos prekių eksporto maršrutai. Iki praėjusių metų Ukraina buvo antra pagal dydį kviečių ir kukurūzų importuotoja į Europos Sąjungą.
Ukraina yra didžiausia saulėgrąžų aliejaus gamintoja pasaulyje ir yra tarp šešių didžiausių kviečių, kukurūzų, vištienos ir net medaus eksportuotojų. Pinigai, kuriuos ji uždirba iš žemės ūkio – praėjusiais metais 28 milijardai dolerių – dabar yra dar svarbesni dėl karo, o gamyba yra dar svarbesnė pasauliui, kuriame rekordinės kainos kelia susirūpinimą dėl maisto saugumo. Bloomberg TV Bulgarija.
Egiptas ir Turkija, besiremiantys Rusijos ir Ukrainos grūdais, kovoja su augančia infliacija. Kairo vyriausybė pirmą kartą per keturis dešimtmečius svarsto galimybę pakelti subsidijuojamos duonos kainą. Tuo tarpu saulėgrąžų aliejaus trūkumas Europoje verčia tiekėjus ieškoti alternatyvų. JK prekybos centrai riboja kepimo aliejaus kiekį, kurį pirkėjai gali nusipirkti.
Kol pasaulis žiūri į Ukrainą, Artimieji Rytai eina nauju keliu
Tai savo ruožtu lėmė staigų augalinio aliejaus kainų kilimą iki pat Indijos, kur gatvės prekeiviai maistą gamina garuose, o ne kepa. Didėja ir net palmių aliejaus, kuris buvo apkaltintas dėl miškų kirtimo ir ne itin naudingo sveikatai, paklausa.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija, pagrindinė žemės ūkio produktų eksportuotoja, tyčia taikosi į žemės ūkio paskirties žemę, sodindama laukuose minas ir naikindama įrangą bei sandėliavimo patalpas. Įtarimus palaikė ES komisaras Januszas Wojciechowskis, kuris teigė, kad blokas sieks padėti Ukrainos ūkininkams.
Ukrainos žemės ūkio ministras praėjusį mėnesį pareiškė, kad šalis ne tik negali eksportuoti, nes nutraukiami tranzito maršrutai, bet ir Ukraina turi išlaikyti ribotesnes produktų atsargas, kad užtikrintų savo išlikimą.
Airijos ministras pirmininkas Michelis Martinas pakartojo perspėjimus balandžio 20 d., susitikęs su Ukrainos kolega pakeliui į Vašingtoną. „Yra aiškus tikslas sukurti maisto krizę, be energijos krizės, taip pat pradėti amoralų ir neteisingą karą prieš pačią Ukrainą“, – sakė Martinas.
Rusijos kariuomenė nuolat teigia, kad ji nesitaiko į civilius taikinius, nepaisant plačiai paplitusių priešingų įrodymų. Ribotas jo pasitraukimas iš Kijevo reiškia, kad ūkininkai gali sėti anksčiau užimtose vietovėse, tokiose kaip Černigovas, tačiau kai kurių svarbiausių Ukrainos javų derlius šiais metais vis tiek gali sumažėti perpus.
Sunku pervertinti žemės ūkio svarbą Ukrainai, vadinamai „Europos klėtimi“, dėl turtingos juodos derlingos dirvos, kuri idealiai tinka augalams auginti. Prieš karą žemės ūkis sudarė daugiau nei 10% Ukrainos ekonomikos ir 40% eksporto. Ūkininkai atleidžiami nuo karinės tarnybos, kad būtų užtikrintas pramonės išsaugojimas.
Karas jau sunaikino dalį pažangos, kurią Ukraina padarė per dešimtmečius augindama savo žemės ūkio pramonę. Jos kviečių derlius 2021 m. buvo didžiausias nuo Sovietų Sąjungos žlugimo prieš tris dešimtmečius. Galiausiai ūkininkai turės susigrąžinti ir išlaisvinti savo žemę nuo apšaudymo ir cheminės taršos.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija perspėjo apie „galimą katastrofišką“ poveikį aplinkai, įskaitant prastą geriamojo vandens kokybę, cheminių medžiagų išsiliejimą ir potvynius.
„Reikia atkurti tiekimo tinklus, grąžinti žmones ir atkurti reikiamą kapitalą gamybai atkurti“, – sakė Kijevo ekonomikos mokyklos profesorius Olegas Nivievskis. „Sakyčiau, prireiks dvejų ar trejų metų, kad sugrįžtume į ankstesnį eksporto lygį. Taip sako ūkininkai“.
Kol kas tik nedideli grūdų ir kitų produktų kiekiai buvo eksportuojami geležinkeliu po to, kai Rusija blokavo Ukrainos Juodosios jūros uostus ir apiplėšė gyvybiškai svarbią infrastruktūrą. Ukraina prašo Europos aprūpinti upių laivus ir sunkvežimius, kad išlaikytų sumažėjusį eksportą.
Visame pasaulyje šalys, kurios priklauso nuo Ukrainos saulėgrąžų aliejaus ir pašarų, bando ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių. Įmonės skuba pakeisti saulėgrąžų aliejų receptuose nuo sausainių iki bulvių traškučių. Kai kurie JK prekybos centrai ir žuvies bei traškučių parduotuvės svarsto galimybę saulėgrąžų aliejų pakeisti palmių aliejumi, o tai lems rekordines kainas.
Pasaulio laukinės gamtos fondo duomenimis, palmių aliejus pastaraisiais metais buvo vis labiau vertinamas dėl savo vaidmens naikinant miškus ir buvo apkaltintas prisidėjus prie nykstančių rūšių, pavyzdžiui, orangutanų, naikinimo.
Ūkininkams trūksta genetiškai nemodifikuotų gyvūnų pašarų, kurie dažniausiai atkeliauja iš Ukrainos, o ES švelnina importo taisykles, kad būtų lengviau importuoti iš Pietų Amerikos.
Be to, sutrinka pagalbos maistu tiekimas šalims, kurioms gresia badas. Somalis beveik 70% kviečių importo gauna iš Ukrainos, o likusią dalį – iš Rusijos, ir šiuo metu jam gresia didžiausia per pastaruosius metus sausra.
JT duomenimis, Tunisas ir Libija taip pat daugiau nei trečdalį savo kviečių gauna iš Ukrainos. Pasaulio maisto programos duomenimis, maisto – žirnių ir miežių – tiekimas iš Ukrainos Odesos uosto į Vakarų Afriką sutriko.
„Šalys, turinčios mažas pajamas ir turinčios maisto trūkumą, visada yra labiausiai pažeidžiamos“, – sakė Laura Wellesley, Londono „Chatham House“ vyresnioji bendradarbė per paskaitą apie konflikto poveikį balandžio 13 d. „Tačiau mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, visi pasaulio ekonomikos, jau dabar patiria ekonominį namų ūkių ir maisto trūkumą.
Pasaulinei ekonomikai atsigavus po pandemijos kainos jau buvo rekordinės dėl per brangios energijos ir logistikos problemų, o dabar tokios šalys kaip Egiptas, Vengrija, Indonezija, Moldova ir Serbija įvedė kai kurių maisto produktų eksporto apribojimus.
Tuo pat metu Rusija ir toliau eksportuoja grūdus kai kuriems savo didžiausiems pirkėjams, net ir augant transportavimo kainoms, o kai kuriems prekybininkams vengiant rusiškų prekių. Netgi įmanoma gauti naują verslą. Derliaus duomenis teikiančios Ženevoje įsikūrusios „Harvest“ duomenimis, Izraelis, dažnai perkantis iš Ukrainos, praėjusį mėnesį pirko rusiškus kviečius.
Europoje ūkininkai skundėsi dėl pigesnio maisto importo iš Ukrainos, patenkančio į rinką. ES dabar atideda taisykles, kuriomis siekiama, kad žemės ūkis taptų ekologiškesnis, įskaitant planuojamų pesticidų naudojimo apribojimų atidėjimą. Taip pat planuojama atlaisvinti beveik 4 milijonus hektarų nedirbamos žemės, kad būtų galima užsodinti daugiau pinigų.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, pakeis visą mūsų požiūrį ir požiūrį į žemės ūkio ateitį“, – kovo 17 d. sakė ES komisaras Wojciechowskis. „Turime turėti politiką, kad užtikrintume maisto saugumą.
