13.5 C
Briuselis
Antradienis, balandžio 30, 2024
EuropaGeopolitinė padėtis daro balsavimą Europos Parlamento rinkimuose dar svarbesnį

Geopolitinė padėtis daro balsavimą Europos Parlamento rinkimuose dar svarbesnį

ATSAKOMYBĖS ATSAKOMYBĖS: Straipsniuose pateikiama informacija ir nuomonės yra jas teigiančių asmenų ir tai yra jų pačių atsakomybė. Publikacija in The European Times automatiškai reiškia ne pritarimą nuomonei, o teisę ją reikšti.

ATSAKOMYBĖS VERTIMAI: visi šios svetainės straipsniai paskelbti anglų kalba. Išverstos versijos atliekamos naudojant automatinį procesą, vadinamą neuroniniais vertimais. Jei abejojate, visada skaitykite originalų straipsnį. Ačiū už supratimą.

Naujienų stalas
Naujienų stalashttps://europeantimes.news
The European Times Naujienų tikslas – aprėpti naujienas, kurios yra svarbios didinant piliečių sąmoningumą visoje geografinėje Europoje.

Šiandieninis priešrinkiminis leidinys atskleidžia teigiamą pagrindinių rinkimų rodiklių didėjimo tendenciją – liko vos kelios savaitės, kol ES piliečiai balsuos birželio 6–9 d. Susidomėjimas rinkimais, žinojimas, kada jie įvyks, taip pat tikimybė balsuoti – visa tai auga nuo paskutinio tyrimo 2023 m. rudenį, kai jie buvo paskutinį kartą matuoti. Padidėjimas dar ryškesnis, palyginti su 2019 m. pavasario apklausa (likus trims mėnesiams iki ankstesnių Europos Parlamento rinkimų).

60% dabar teigia, kad nori balsuoti birželio mėnesį (+3 pp, palyginti su 2023 m. rudeniu ir +11 pp, palyginti su 2019 m. vasario/kovo mėn.). 71 % teigia, kad tikėtina, kad balsuos (nuo 7 iki 10 skalėje nuo 1 iki 10), tai sudaro +3 pp, palyginti su 2023 m. rudenį ir +10 procentinių punktų, palyginti su 2019 m. vasario ir kovo mėn. Išvados rodo, kad ES piliečiai labai gerai suvokia rinkimų svarbą dabartiniame geopolitiniame kontekste – aštuoni iš dešimties (81 proc.) respondentų sutinka, kad balsavimas tampa dar svarbesnis. Didelė dauguma visose valstybėse narėse pritaria šiam teiginiui.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, komentuodama apklausos rezultatus, sako: „Europiečiai žino, kad balsavimas yra didelis, o balsavimas dabartiniame geopolitiniame kontekste yra dar svarbesnis. Raginu mūsų piliečius atiduoti savo balsą artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose, stiprinti Europos demokratiją ir formuoti Europos ateitį. 

Kaip daro išvadą šis įstatymų leidėjas, 81 % ES piliečių Europos Parlamento įvaizdis yra teigiamas arba neutralus, o tik 18 % – neigiamas. Be to, dauguma ES (56 proc.) norėtų, kad EP atliktų svarbesnį vaidmenį, o tik 28 proc. norėtų matyti priešingą vaidmenį, o 10 proc. paliktų tokį vaidmenį, koks yra dabar.

Prezidentas Metsola priduria: „Parlamentas ir Europos Sąjunga pastaraisiais metais pasiekė precedento neturintį rezultatą. Susidūrėme su išskirtinėmis ir sudėtingomis aplinkybėmis, tačiau dėl to tapome dar stipresni ir vieningesni. Parlamentas buvo ir toliau bus piliečių balsas ir advokatas ES. 

Europos piliečiai norėtų, kad kovą su skurdu ir socialine atskirtimi (33 %), taip pat visuomenės sveikatos rėmimą (32 %) būtų pagrindiniai diskusijų klausimai per rinkimų kampaniją. Trečioje vietoje – parama ekonomikai ir naujų darbo vietų kūrimui, taip pat ES gynyba ir saugumas (31 proc.). Svarba, kurią piliečiai teikia ES gynybai ir saugumui, per parlamento kadenciją išaugo, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Dabar jis minimas kaip pirmasis (arba pirmasis bendras) rinkimų kampanijos prioritetas devyniose šalyse, o aukščiausi rezultatai – Danijoje (56 proc.), Suomijoje (55 proc.) ir Lietuvoje (53 proc.).

Taip pat, žvelgdami į ateitį, ES piliečiai pirmenybę teikia gynybai ir saugumui (37 proc.), stiprinant ES pozicijas pasaulyje, o po to seka energetikos ir aprūpinimo maistu saugumas/žemės ūkis (abu po 30 proc.). Keturi iš dešimties piliečių teigia, kad per pastaruosius metus ES vaidmuo tapo svarbesnis, 35 % mano, kad jis išliko toks pat, o 22 % – kad sumažėjo. Nacionaliniu lygmeniu santykinė dauguma 15 šalių mano, kad jos vaidmuo pasaulyje bėgant metams tapo svarbesnis – Švedijoje – 67 %, Portugalijoje – 63 % ir Danijoje – 60 %. Tuo tarpu Slovėnijos ir Čekijos piliečiai dažniausiai teigia, kad ES vaidmuo sumažėjo (atitinkamai 32 ir 30 proc.).

Beveik trys ketvirtadaliai piliečių (73 proc., +3 procentiniais punktais, palyginti su 2023 m. rudenį) teigia, kad ES veiksmai turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, įskaitant penktadalį (20 proc.), kuriems jie daro „labai didelį“ poveikį. Be to, didžioji dauguma europiečių sutinka, kad jų šalis iš esmės gauna naudos iš narystės ES (71 %). Šie rezultatai yra stabilūs, palyginti su 2023 m. rudeniu, ir toliau yra aukšti visoje ES.

Visus rezultatus galima rasti čia.

fonas   

Europos Parlamento 2024 m. pavasario Eurobarometrą 7 m. vasario 3 d. – kovo 2024 d. visose 27 ES valstybėse narėse atliko Verian (anksčiau – Kantar) tyrimų agentūra. Apklausa buvo atlikta akis į akį, papildomai naudojant vaizdo interviu (CAVI) Čekijoje, Danijoje, Suomijoje ir Maltoje. Iš viso atlikta 26,411 XNUMX interviu. ES rezultatai buvo pasverti pagal kiekvienos šalies gyventojų skaičių.

Šaltinio nuoroda

- Reklama -

Daugiau iš autoriaus

– IŠSKIRTINIS TURINYS –spot_img
- Reklama -
- Reklama -
- Reklama -spot_img
- Reklama -

Turi perskaityti

Naujausi straipsniai

- Reklama -