Jis ir kiti kalbėjosi su Eline Joseph, kuri dirba Tarptautinėje migracijos organizacijoje (TMO) Port o Prense su komanda, kuri teikia psichosocialinę pagalbą žmonėms, pabėgusiems iš savo namų dėl smurto ir nesaugumo.
Ji kalbėjo su JT naujienos apie savo darbinį gyvenimą ir šeimos išlaikymą.
„Turiu pasakyti, kad dirbti savo darbą tapo sunkiau, nes negaliu laisvai judėti ir slaugyti perkeltuosius žmones, ypač tuos, kurie yra raudonosiose zonose, kuriose lankytis per daug pavojinga.
Nepaisant nesaugumo, kasdienis gyvenimas tęsiasi Port o Prinso gatvėse.
Nesaugumas Haityje precedento neturintis – ekstremalus smurtas, ginkluotų grupuočių išpuoliai, pagrobimai. Niekas nėra saugus. Kiekvienas rizikuoja tapti auka. Situacija gali keistis kas minutę, todėl turime visada išlikti budrūs.
Tapatybės praradimas
Neseniai sutikau ūkininkų bendruomenę, kuri dėl gaujų veiklos buvo priversti palikti savo labai derlingą žemę ant kalvų, esančių už Petionvilio [apylinkės Port o Prenso pietryčiuose], kur augino daržoves.
Vienas iš vadovų papasakojo, kaip jie prarado savo gyvenimo būdą, kaip nebegali įkvėpti gaivaus kalnų oro ir gyventi iš savo darbo vaisių. Dabar jie gyvena perkeltiesiems žmonėms skirtoje vietoje su žmonėmis, kurių jie nepažįsta, ir turi mažai galimybių gauti vandens, tinkamas sanitarines sąlygas ir tą patį maistą kiekvieną dieną.
Jis man pasakė, kad jis nėra tas žmogus, koks buvo kadaise, kad prarado savo tapatybę, kuri, pasak jo, buvo viskas, ką jis turi pasaulyje. Sakė, kad jis jau nieko nevertas.
Girdėjau beviltiškų istorijų iš vyrų, kurie buvo priversti matyti savo žmonų ir dukterų išprievartavimą, kai kurios iš jų buvo užsikrėtusios ŽIV. Šie vyrai nieko negalėjo padaryti, kad apsaugotų savo šeimas, ir daugelis jaučiasi atsakingi už tai, kas nutiko. Vienas vyras teigė, kad jaučiasi bevertis ir turėjo minčių apie savižudybę.
Vietos JT NVO partnerio UCCEDH darbuotojai įvertina perkeltųjų žmonių poreikius Port o Prenso centre.
Klausiausi vaikų, kurie laukia, kol tėčiai grįš namo, baimindamiesi, kad gali būti nušauti.
Psichologinė parama
Darbas prie TMO komanda, teikiame pirmąją psichologinę pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms, įskaitant individualius ir grupinius užsiėmimus. Taip pat užtikriname, kad jie būtų saugioje vietoje.
Siūlome atsipalaidavimo seansus ir laisvalaikio užsiėmimus, kad padėtume žmonėms atsipalaiduoti. Mūsų požiūris yra orientuotas į žmones. Atsižvelgiame į jų patirtį ir pristatome Haičio kultūros elementus, įskaitant patarles ir šokius.
Taip pat esu organizavęs konsultacijas vyresnio amžiaus žmonėms. Viena moteris po seanso priėjo prie manęs padėkoti, sakydama, kad tai pirmas kartas, kai jai suteikta galimybė žodžiais išreikšti patiriamą skausmą ir kančią.
Šeimos gyvenimas
Taip pat turiu galvoti apie savo šeimą. Esu priverstas auginti vaikus tarp keturių savo namų sienų. Negaliu jų net pasivaikščioti, tiesiog pakvėpuoti grynu oru.
Kai turiu išeiti iš namų apsipirkti ar dirbti, penkiametė dukra žiūri man į akis ir priverčia pažadėti, kad grįšiu namo sveika ir sveika. Tai mane labai liūdina.
Mano 10-metis sūnus vieną dieną man pasakė, kad jei prezidentas, kuris buvo nužudytas savo namuose, nėra saugus, tai niekas. O kai jis tai sako ir man sako girdėjęs, kad nužudytų žmonių kūnai paliekami gatvėse, aš jam atsakymo neturiu.
Namuose stengiamės gyventi normalų gyvenimą. Mano vaikai praktikuoja savo muzikos instrumentus. Kartais surengsime pikniką verandoje arba surengsime filmą ar karaokės vakarą.
Iš visos širdies svajoju, kad Haitis vėl būtų saugi ir stabili šalis. Svajoju, kad perkeltieji žmonės galėtų grįžti į savo namus. Svajoju, kad ūkininkai galėtų grįžti į savo laukus“.
