Amžiams bėgant Dievas apreikšdavo žmonėms įvairius vardus.
• Pirmajame Biblijos skyriuje pats kryžius turi Dievą, kuris hebrajiškame tekste parašyta Elohim arba Elohim (daugiskaita iš El, 'jėga'). Per Šventojo Rašto vardą, rodantį Dievui, kad Kūrėjas ir Visagalis yra visagalis. Daugiskaitos forma Eloah ir Elohim (daugiskaita) vaizduoja Dievo esmės didybę ir pranašumą; reiškia Dievo garbinimą danguje ir žemėje, visame, kas matoma ir nematoma. Graikiškoje Biblijoje Elohimas yra Teosas, o bažnytiniame slavų vertime – Dievas.
• Viešpats – Jahvė (Yahwe, Jahveh/Jahvah) arba klaidingai įsivaizduoja Jehovą viduramžiais, parašyta iš tetragramos YHWH (jod, heh, vav, heh) – naudojamas kaip naujai pavadinto draugo teisė, ir prekė yra tokia, dėl asmens, kuris buvo sukurtas, pvz. sekite vietas: „... ir kas (kai Nojus buvo arkoje), patinai ir patelės iš visų pynių, kaip Dievas [Elohimas] jam įsakė. Ir Viešpats (Dievas) [Jehova] užtvėrė jo (skrynos) pėdsaką“ (Pr 7); arba „...dabar tu išdavei Viešpatį [Jehovą]... ir žemė sužinojo, kas yra Dievas [Elohimas] Izraeliui“ (16 Karalių 1:17); arba „Juozafatas išėjo, Viešpats [Jehova] jam padėjo, o Dievas [Elohimas] nusisuko nuo jo“ (46 Kronikų 2:18). Kita vertus, Dievas, Viešpats, dėl jo išrinkimo ir už šakeles paliko labai visagalis Dievas.
• Vardu Adonai (Viešpats – iš hebrajiško žodžio „adon“ – viešpats, parašyta iš kitos tetragramos: aleph, dalet, nun, yod) III a. žydai pastojo ir vadino Jahve net tekstinio nušvitimo metu. Tai tapo laiko pėdsakais, kai kunigas Simonas Teisusis buvo paimtas už tai, kad pamaldoje kalbėjo apie YHWH. Skirtingai nuo karališkojo titulo adoni (viešpats, viešpats), Adonai (mano Viešpats) save identifikuoja kaip Dievą. Daug kur Bičiulis turi tokios nuorodos skerspjūvį net senoviniuose tekstuose (Pr 15:2,8; Iš 4:10,13; Įst 9:26; Jozuės 7:7 ir kt.). ). Viešpaties šventykloje Adonai buvo paskelbtas, 72-asis vertėjas į Septuagintos buvo paguldytas tetragrammaton Kyrios (Viešpats) vietoje, pėdsakas kai kurių h. apaštalai ir net mes iki šios dienos, VIEŠPATS Viešpatie.
Be šių vardų hebrajiškame Šventojo Rašto tekste, yra sukryžiuoti ir kiti Dievo vardai:
• Elionas (turint galvoje, pavyzdžiui, Vsevyšeną, vadovaukitės mintimi: „... Abromas kalbėjo Sodomos karaliui: pakelk mano ranką Viešpačiui Dievui, Visagaliam [Elionui], dangaus ir žemės Valdovui...“, Pr. 14: 22);
• Šadai (reiškia Visagalį, pvz.: „...Štai aš atėjau pas Abraomą, Izaoką ir Jokūbą vardu „Visagalis Dievas“ [Shadajus]; ir vardu Xi „Viešpatie“) [Jehova] jiems to neatskleidė. “, 6 pavyzdys: 3). Psalmė 90, 1–2 originale skaitoma taip: „Kažkas yra gyvesnis, globojamas Visagalio [Eliono], gyvenančio po Visagalio [Šadajos] siankatu, ir jis pasakoja Viešpačiui [Jehovai] : Tai yra mano prieglobstis, mano apsauga, Dievas [Elohim] mano, kurio aš tikiuosi! El-Shadai yra išverstas į graikų Bibliją iš Pantokrator ir į centrinę slavų kalbą iš All-Migthy.
• Dievo vardas Savaot (hebr. Tsevaot, nuo daiktavardžio Tsava – kariuomenė, armija, karai) originaliame tekste tokia reikšme pavartotas Ex. 6:26; Skaičiai 31:53 ir kt., bet „karo dangus“ (ir planetos, ir angelai) prasme – Įst. 4:19; 17:3; 3 Ts 22:19; Izaijas 24:21; Danas. 8:10. Tačiau Šventajame Rašte Savaotas, vartojęs nay-veche mintį „Viešpats kariauja“, išaukštino Dievo viešpatavimą visoms jėgoms danguje ir žemėje. Kurie yra vieninteliai Dievo vardai, vaizduojantys beribę Dievo didybę, Nėra viešpatavimo viskam, kas sukurta, Nėra visagalybės ir jokios šlovės. Tas pats Dievas yra kare, Viešpats yra stiprybėje. Jis yra visko Valdovas, visagalis ir visagalis. Apsupo Jį angelais ir visais karo dangumi. Tai užkariauja ir šlovina Jį, gamta tsyalat; visi tvariniai neabejotinai liudija neigiamą jėgą ir galią, neigiamą didybę ir šlovę (2Ts 5:10; Iz 6:3; Hos 12:5; Zach 1:3). Naujajame Testamente Sav(b)aot perėjo į kolektyvinį Jok 5:4 ir į Rom. 9:29.
• Dievo vardas Choelis (Atpirkėjas) dabar susitinka „Tu esi mūsų Tėvas; Nes Abraomas to nežinojo ir Izraelis neatpažino savo. Tu, Viešpatie, tai mūsų Tėvas, atsakyk, Tavo vardas yra: „Mūsų Atpirkėjas“ (Iz. 63:16) ir kitur Šventajame Rašte.
Be paminėtų Dievo vardų Biblijoje, yra ir Dievo apibrėžimų arba savybių (tai, ką jie supranta, vadina vardais):
• dvasia (Jono 4:24),
• keršytojas (Nahumo 1:2),
• ugnies plitimas (Įst 4:24; Izaijas 33:14; Žyd 12:29),
• Uoluolis (Iš 34:14; De 6:15; Nahumas 1:2),
• šviesa (1 Jono 1:5),
• Izaoko baimė (31:42,53 bitai),
• Sedijas (Jobo 23:7),
• Kūrėjas (Jobo 4:17; Ps 94:6; Rom 1:25),
• Guodė (Izaijo 51:12).
Naujajame Testamente Dievas apsireiškė savo Sūnuje Jėzuje Kristuje (Jn 1, 18).
Luiso Quintero nuotrauka:
