Ieškodami patrauklių plastiko alternatyvų, Suomijos mokslininkai galėjo ką tik rasti nugalėtoją – ir jis jau auga ant medžių žievės.
Nagrinėjama medžiaga yra grybelio rūšis, žinoma kaip Fomes fomentarius. Jis auga ant pūvančios medžių žievės ir anksčiau buvo daugiausia naudojamas kaip ugnies užvedimas, todėl jam suteiktas slapyvardis „miltelgrybis“ (dar vadinamas „kanopų grybu“, nes jo forma primena kanopą), stambus daugiametis grybas.
Tačiau Suomijos VTT techninių tyrimų centro tyrimų grupė mano, kad tai gali būti daug daugiau, rašo „The Cool Down“.
„Fomes fomentarius vaisiakūniai yra išradingai lengvos biologinės konstrukcijos, paprastos sudėties, bet veiksmingos pagal paskirtį. „Medžiagos auginimas naudojant paprastus ingredientus yra alternatyvus sprendimas, leidžiantis įveikti sąnaudas, laiką, masinę gamybą ir medžiagų gamybos bei vartojimo būdo tvarumą ateityje“, – sakoma komandos tyrime, neseniai paskelbtame žurnale Science Advances.
Trumpai tariant, užuot masiškai gaminę plastiką, kuris mūsų planetai kainuotų milžiniškas išlaidas, ateityje galėtume tiesiog užsiauginti kempinę, kurios struktūrinis vientisumas panašus į plastiko.
Fomes fomentarius „turi labai tankų ir kietą apsauginį išorinį sluoksnį, jis turi minkštesnį porėtą vidurinį sluoksnį ir stiprų bei tvirtą vidinį sluoksnį“, – teigia daktaras Pejmanas Mohammadi, vienas iš tyrimo bendraautorių. Tai reiškia, kad kempinės naudojimas gali būti neįtikėtinai įvairus.
Mohammadi sako CNN, kad galimas Fomes fomentarius pritaikymas gali apimti įvairius dalykus: nuo smūgių sugeriančių medžiagų, šilumos ir garso izoliacijos ir net plataus vartojimo prekių dalių.
Grybelis laukinėje gamtoje užauga iki reikšmingo dydžio per septynerius–10 metų, tačiau mokslininkai mano, kad laboratorijoje per kelias savaites jie galėtų pagaminti daug jo.
„Dėl pramonės biotechnologijų pažangos prognozuojame, kad per kelias savaites išaugs tonų grybų, o ne laukinių grybų, kuriems užaugti prireikia metų“, – sako Mohammadi.
Nuotrauka: Pixabay
