NIUJORKAS. – Ačiū, ir laba diena. Man labai malonu būti čia, Jungtinėse Tautose, atstovauti Europos Sąjungai ir dalyvauti [Jungtinių Tautų] Saugumo Tarybos posėdyje kalbėti apie Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimą.
Bet aš kalbu apie kai ką daugiau nei tai. Pradėjau sakydamas, kad gyvename labai sudėtingame, sudėtingame ir sudėtingame pasaulyje. Tačiau be Jungtinių Tautų pasaulis bus dar sudėtingesnis ir pavojingesnis.
Jungtinės Tautos yra šviesa tamsoje. Pasaulis darosi vis tamsesnis ir tamsesnis, bet be Jungtinių Tautų viskas būtų daug blogiau.
Norėjau pabrėžti Jungtinių Tautų, kaip orientyro, svarbą suirutės viduryje.
Išreiškiau savo tvirtą paramą Jungtinių Tautų sistemai ir ypač Generaliniam Sekretoriui [JT António Guterres]. Ypač jam, ginant jį nuo nepateisinamų išpuolių, kuriuos jis patyrė.
Pradžioje mano kalbos, sutelkiau dėmesį į dvi pagrindines šiandieninio pasaulio problemas. Abu yra lemiamas momentas Jungtinėms Tautoms, pagarbai JT vertybėms ir principams: Ukrainai ir Gazos ruože.
Ukrainoje Rusijos agresija tęsiasi labai žiauriai.
Manau, ukrainiečiams nėra kaip pasiduoti, iškelti baltą vėliavą. Ne laikas ukrainiečiams [tai daryti]. Jie turi ir toliau priešintis užpuolikui, o mes turime toliau juos palaikyti, kad priverstume juos [galėti] priešintis.
Esu buvęs Ukrainoje. Jų miestus bombarduoja Rusijos raketos, o jų kultūrai ir tapatybei gresia sunaikinimas. Nes Rusija atmeta Ukrainai teisę egzistuoti.
Vėlgi, ši ataka yra akivaizdus Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas, ir buvo gana komiška, kad šiandien Rusijos ambasadorius [JT] apkaltino Europos Sąjungą esant agresyvia galia.
Ar mes esame agresyvi jėga? Taip sako Rusija, kuri pradėjo didžiausią šio šimtmečio agresiją prieš kaimyną?
Na, aš kreipiausi dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, o tai bus stipriausias saugumo įsipareigojimas, kurį galime pasiūlyti Ukrainai.
Aš tvirtinau, kad mes nesame prieš Rusijos žmones. Mes nesame prieš Rusiją – rusų tautą ir valstybę. Mes tiesiog prieš autoritarinį režimą, kuris įsiveržė į savo kaimynę ir pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją.
Antrasis klausimas – Gaza. Padėtis Gazoje yra nepakeliama. Pavojuje yra pats Palestinos gyventojų išlikimas. Vyksta plataus masto naikinimas. Sistemingai naikinama viskas, kas kuria visuomenę: nuo kapinių, universitetų, civilinės metrikacijos, turto registro. Plataus masto naikinimas, gresiantis šimtų tūkstančių žmonių badas, badas ir didelis sveikatos priežiūros bei humanitarinės pagalbos trūkumas.
Mes žinome, kad daugybė vaikų yra traumuoti, našlaičiai ir be pastogės.
Kartu turime priminti, kad vis dar yra daugiau nei 100 teroristų laikomų Izraelio įkaitų.
Šią padėtį reikia sušvelninti, o tam turime didinti humanitarinę pagalbą. Tačiau turint omenyje, kad šią humanitarinę krizę sukėlė ne stichinė nelaimė. Tai ne potvynis. Tai ne žemės drebėjimas. Tai nėra kažkas, ką sukelia gamta. Tai žmogaus sukelta humanitarinė nelaimė.
Taip, mes turime padėti žmonėms, kuriems jos reikia. Keturis kartus didiname humanitarinę pagalbą [nuo spalio 7 d.] Turime sutelkti tarptautinę bendruomenę. Tačiau Izraelio valdžiai būtina skubiai nustoti trukdyti humanitarinei pagalbai gauti. [Pagalbos pristatymas] iš parašiutų ir jūros yra geriau nei nieko, bet tai nėra alternatyva.
Negalime šimtų tonų ir šimtų keliais atvažiuojančių sunkvežimių pakeisti lėktuvu. Tai geriau nei nieko, bet tai netrukdo mums parodyti ir nurodyti, kas yra tikroji problema. Tikroji problema yra ta, kad nėra pakankamai privažiavimo įprastu privažiavimo keliu, kuris yra keliu.
Parašiutus leidžiame ten, kur valanda kelio automobiliu, yra aerodromas. Tai kas? Kodėl nepasinaudojus aerodromu? Kodėl neatidarius durų lengviesiems automobiliams, sunkvežimiams?
Tai yra šiandienos problema, tačiau turime pažvelgti į pagrindines problemos priežastis ir pažvelgti į tai, kaip pasiekti ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose.
Vienintelis būdas tai padaryti – Europos Sąjungos požiūriu – dviejų valstybių sprendimas.
Raginu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą imtis veiksmų. Raginu Saugumo Tarybą parengti naują rezoliuciją, kurioje dviejų valstybių sprendimas būtų aiškiai patvirtintas kaip „sprendimas“ ir apibrėžiami bendrieji principai, kad tai galėtų būti įgyvendinta.
Mums, europiečiams, Jungtinių Tautų vertybės tebėra kertinis tarptautinės sistemos akmuo.
Europos Sąjunga finansiškai remia Jungtines Tautas. Esame didžiausias finansinis įnašas. Mes finansuojame beveik trečdalį įprasto Jungtinių Tautų biudžeto. Trečdalis gaunama iš valstybių narių ir Europos Sąjungos. Mes finansuojame [beveik] ketvirtadalį visų Jungtinių Tautų agentūrų, įskaitant UNRWA. Mes finansuojame [beveik] ketvirtadalį visų Jungtinių Tautų programų visame pasaulyje.
Ir tuo pačiu metu turime [daugiau] 20 karinių ir civilinių misijų ir operacijų visame pasaulyje. Aš paaiškinau Saugumo Tarybos nariams. Visame pasaulyje 4.300 25 europiečių dirba taikos labui XNUMX karinėse ir civilinėse misijose [ir operacijose]. Darbas pokonfliktinėse situacijose, nacionalinio saugumo pajėgų mokymas, prisidedantis prie bendro stabilumo įvairiuose regionuose. Afrikoje – minėjau [juos] vieną po kitos – jūroje – paskutinė Raudonojoje jūroje (EUNAVFOR Operation Aspides) –, Viduržemio jūroje, keliose Afrikos vietose. Visame pasaulyje europiečiai stengiasi, kad taika taptų realybe.
Taip pat turime sutelkti dėmesį į konfliktų prevenciją. Akivaizdu, kad daug geriau būtų užkirsti kelią konfliktams, nei greitai ateiti konfliktui įsiplieskus.
Nepamirškite apie „pamirštus“ konfliktus. Nepamirškite apie Afganistaną, kur egzistuoja lyčių apartheidas. Nepamirškite apie tai, kas vyksta Afrikos Kyšulyje, Sudane, Somalyje. Visame pasaulyje yra tiek daug krizių, kad turime didinti savo gebėjimą užkirsti kelią joms ir stengtis jas išspręsti.
Mes norime būti saugumo tiekėjais, siekdami tvaraus vystymosi ir remiame Jungtines Tautas. Nes mums šių Rūmų reikia labiau nei bet kada. Ir noriu pagerbti visus, dirbančius Jungtinių Tautų sistemoje, ypač tuos, kurie neteko gyvybės bandydami paremti žmones, ypač Gazoje.
Ačiū.
Klausimai ir atsakymai
K. Ką tik pasakėte, kad norite taikos. Ką Europos sąjunga daro ar gali padaryti, siekdama skatinti ir skatinti net šešių savaičių paliaubas Gazoje, kad būtų galima įvežti humanitarinę pagalbą ir apsikeisti įkaitais bei kaliniais? Kokia ES reakcija į ministro pirmininko Arielio Henry atsistatydinimą Haityje ir prezidentinės pereinamosios tarybos perspektyvą?
Na, o Haitis yra viena iš chroniškų krizių, besitęsiančių daugelį metų. Tai neįvyko per naktį. Tarptautinė bendruomenė per ilgai truko įsikišti į Haitį. Dabar, vykdant šią misiją, kuri laukia, kol galės panaudoti savo pajėgumus vietoje, yra galimybė bandyti atkurti minimalų stabilumą, kad būtų galima panaudoti humanitarinę pagalbą. Žinau, kad tam reikės įdėti daug pastangų. Galiu pasakyti tik tiek, kad palaikome šią misiją. Mes remiame šių pajėgų dislokavimą. Manome, kad tarptautinė bendruomenė turi įsitraukti, kad Haičio žmonės išeitų iš juodos visumos, kurioje jie yra. Vieniems jiems nepavyks, tai aišku. Tam reikalingas stiprus tarptautinės bendruomenės įsitraukimas, todėl noriu pabrėžti Jungtinių Valstijų, Kanados ir [Kenijos] žmonių pastangas įtraukti savo kariuomenę ir policiją į šias pastangas.
Ką mes darome? Žiūrėk, čia Saugumo Taryba. Ką veikia europiečiai? Jūs turite Prancūziją, turite Slovėniją, Maltą [kurios yra] Saugumo Tarybos narės, palaikančios rezoliuciją, kuri galėtų pakeisti. Stengiamasi, kad visi susitartų, ko reikia, tai yra ilgalaikis karo veiksmų nutraukimas ir tuo pačiu įkaitų laisvė. Jūs žinote, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse yra įvairių jautrumo jausmų, tačiau mus vienija tai, kad įkaitai turi būti paleisti kaip sąlyga, kad karo veiksmai liautųsi ir būtų ieškoma politinio sprendimo. Ir tuo užsiima Europos Sąjungai priklausantys Saugumo Tarybos nariai.
Klausimas. Be Saugumo Tarybos pozicijos, kurios laikosi kai kurios ką tik jūsų paminėtos Europos tautos, ar yra kokių nors kitų svertų, kuriais Europos Sąjunga gali pasinaudoti, kad sustabdytų tai, kas vyksta Gazoje? Kur tikri veiksmai? Kur yra priemonių, kurių imasi ES? Mes dar nieko nematėme, išskyrus tai, ką ką tik aprašei. Ar tikrai daugiau nieko nėra? Taip pat žinome, kad kai kurios Europos šalys iš tikrųjų leidžia tai, kas vyksta Gazoje, siųsdamos ginklus, pavyzdžiui, Vokietija. Taigi, kaip tai suderinti ir kokių faktinių priemonių ES gali imtis?
Kaip sakiau, aš atstovauju visai Europos Sąjungai. Kartais tai būna sunku, nes yra skirtingo jautrumo ir skirtingos pozicijos. Kai kurios valstybės narės visiškai nenori laikytis jokios pozicijos, kuri galėtų išreikšti menkiausią kritiką Izraelio atžvilgiu, o kitos labai siekia, kad būtų nutrauktos ugnies. Dvi valstybės narės – Airija ir Ispanija – paprašė Europos Komisijos ir manęs, kaip vyriausiosios įgaliotinės, ištirti, kaip ir ar Izraelio vyriausybės elgesys sutampa, kaip jis dera su įsipareigojimais pagal asociacijos susitarimą, kurį turime su Izraeliu. O kitą pirmadienį Užsienio reikalų taryboje surengsime orientacines diskusijas šiuo svarbiu klausimu.
Klausimas. Ar galėtumėte mums šiek tiek paaiškinti apie Gazos jūrų koridorių, kaip matote, kaip jis veikia ir ar važiuosite juo. Žinome, kad iš Larnakos išplaukė pirmasis laivas, bet kur jis prisišvartavo?
Na, tai ispanų laivas... Tai Pasaulio virtuvės laivas, tai ne ES laivas. Nenoriu prisiimti kitų nuopelnų, ar ne? Tai laivas, kurį įsodino šie asmenys, turintys nepaprastų nuopelnų, nes savo ištekliais renka maistą ir bando jį išsiųsti laivu. Ir kaip sakiau, žiūrėk, jie gali plaukti laivu – geriau nei nieko. Tačiau Gazos pakrantė nėra lengva, nes nėra uosto. Jungtinės Valstijos nori pastatyti savotišką laikinąjį uostą, kad laivai būtų paruošti prieiti prie kranto. Žinau, kad tai vyksta. Tai vyksta, bet tai yra laivas, kurį parūpino individuali iniciatyva. Noriu jiems atiduoti visus nuopelnus. Ir tuo pat metu Europos Komisija ir Europos Sąjunga [pareiškė] savo paramą šiai [jūrų koridoriaus] iniciatyvai. Mes daug darome humanitarinės paramos požiūriu. Mes darome daug. Tačiau atminkite, kad prieš karą į Gazą kasdien atvažiuodavo 500 sunkvežimių, o dabar – geriausiu atveju – mažiau nei 100. Įsivaizduokite, gyvenate kaime ir staiga atsargų skaičius dalinamas iš penkių arba iki dešimties, be to, labai sunku paskirstyti atsargas, nes kasdien vyksta kariniai veiksmai. Taigi, visas savo iniciatyvas turime nukreipti į jūrą, orlaivių pajėgumus, tačiau neturėtume pamiršti pagrindinių problemos priežasčių. Pagrindinė problemos priežastis yra ta, kad įprastu būdu įvažiuojant į Gazą atsiranda kliūčių, kurias reikia pašalinti.
K. Taigi, jūs sakote, kad remiate jūrų koridorių, bet ar kaip nors dalyvaujate jį įgyvendinant? Ar Europos Sąjunga atlieka tam tikrą vaidmenį?
Taip, mes turime vaidmenį. [Europos] Komisijos pirmininkė [Ursula von der Leyen] nuvyko į Kiprą, kad išreikštų Europos Sąjungos paramą ir įsipareigojimą. Tačiau nepamirškite, kas ką daro.
Ačiū.
Nuoroda į vaizdo įrašą: https://audiovisual.ec.europa.eu/en/video/I-254356
