Majų dantų papuošalai iš nefrito, aukso ir kitų tauriųjų metalų bei akmenų tikriausiai ne tik suteikė „blizgesio“ jų savininkams, bet ir tarnavo kaip karieso ir periodonto ligų profilaktika. Šį turtą turėjo cementas, kuris buvo pritvirtintas prie viso šio grožio dantų, sakė Meksikos ir JAV mokslininkai.
Majų kultūros tyrinėtojai žino, kad senovės šios tautos atstovai labai mėgdavo savo šypsenai suteikti papildomo grožio, būtent sukandę dantis ar gręždami į juos ertmes, įdėdavo nefrito, aukso, turkio, purkštuko ar hematito „plombų“. Tai buvo daroma ir ritualiniais tikslais: plombos buvo klijuojamos ant smilkinių ir ilčių ankstyvoje pilnametystėje, jos liko su žmogumi visam gyvenimui ir tikriausiai turėjo dvasinę reikšmę.
Visas šis spindesys buvo pritvirtintas prie dantų specialaus cemento pagalba. Jo prigimtį tyrinėjo Jukatano autonominio universiteto (Meksika), taip pat Harvardo ir Browno universitetų (JAV) mokslininkai. Savo išvadas jie pristatė žurnale Archaeological Science: Reports. Brangakmeniais papuošti dantys buvo paimti iš Gvatemalos, Belizo ir Hondūro archeologinių vietovių.
Tyrimo metu mokslininkai nustatė 150 organinių molekulių, kurios dažniausiai randamos augalų dervose. Priklausomai nuo danties kilmės vietos, cementas, kaip paaiškėjo, turėjo kiek kitokį medžiagų rinkinį, tačiau pagrindiniai ingredientai buvo tie patys.
Jų mišinys buvo itin stiprus. Suprantama, nes brangakmeniais iškalti dantys išliko iki šių dienų. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad tokias dėmes ant dantų darė ne tik turtingi žmonės, bet ir nelabai sėkmingų klasių atstovai. Ir tiek vyrų, tiek moterų.
Tačiau pagrindinė darbo autorių išvada susijusi su gydomosiomis cemento savybėmis. Paaiškėjo, kad jis turi gydomąjį ir higieninį poveikį. Klijų mišinys, pasak mokslininkų, galėjo sumažinti burnos uždegimo ir infekcijų riziką, nes viena pagrindinių jo sudedamųjų dalių buvo pušų sakai, turinti antibakterinių savybių.
Du iš aštuonių įdarų buvo užplombuoti mišiniu, kurio sudėtyje yra sklerolido – natūralaus produkto, gauto iš įvairių augalinių šaltinių, įskaitant šalavijus ir tabaką. Ši medžiaga turi ir antibakterinį, ir priešgrybelinį poveikį. Be to, jis gerai kvepia, todėl dažnai naudojamas parfumerijoje. Be to, mokslininkai cemente aptiko mėtų šeimos augalų eterinių aliejų, kurie taip pat turi priešuždegiminį poveikį.
Gręžimas buvo atliktas taip meistriškai, kad retai palietė nervinę pulpą ir kraujagysles danties centre. Beje, archeologai žino, kad majai pagarbiai žiūrėjo į dantų higieną, todėl mokslininkų išvados atrodo gana įtikinamos: cemento mišinys galėjo pasitarnauti ne tik fiksuoti tauriuosius metalus ir akmenis, bet ir užkirsti kelią kariesui bei periodonto ligoms.
