Spartus Antarkties ledo tirpimas dramatiškai lėtina vandens cirkuliaciją pasaulio vandenynuose ir gali turėti katastrofiškų padarinių pasaulio klimatui, jūrų maisto grandinei ir net ledo lentynų stabilumui. Taip perspėja „Reuters“ cituoti mokslininkai.
Vandenyno cirkuliacija, kurią sudaro tankesnio vandens judėjimas jūros dugno link, padeda tiekti šilumą, anglį, deguonį ir gyvybiškai svarbias maistines medžiagas visame pasaulyje. Tačiau, remiantis žurnale „Nature“ paskelbtu tyrimu, giluminio vandenyno vandens srautai iš Antarktidos iki 40 m. gali sumažėti 2050 proc. „Stulbina, kad tai vyksta taip greitai“, – sakė Alanas Meeksas, Oregono valstijos universiteto paleoklimatologas ir naujausios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos bendraautoris. „Panašu, kad šis reiškinys įsibėgėja šiuo metu, ir tai yra naujiena“, – sako jis.
Kylant temperatūrai, gėlas vanduo iš tirpstančios Antarktidos patenka į vandenyną, todėl sumažėja paviršinių vandenų druskingumas ir tankis bei sumažėja tekėjimas žemyn į dugną. Nors ankstesniuose tyrimuose buvo išsamiai nagrinėjama, kas gali nutikti panašiai sutrikus cirkuliacijai Šiaurės Atlanto vandenyne, kur Europa gali nukentėti nuo Arkties ledo tirpimo, Antarkties ledo tirpimo mechanizmas iki šiol buvo menkai ištirtas. Vandens cirkuliacija vandenyne leidžia maistinėms medžiagoms pakilti iš dugno, o pietinis vandenynas palaiko maždaug tris ketvirtadalius pasaulio fitoplanktono, kuris yra mitybos grandinės pagrindas, produkcijos, sakė antrojo tyrimo bendraautorius Steve'as Rintoulis. „Jei vandens judėjimas žemyn netoli Antarktidos sulėtės, sulėtės ir visa cirkuliacija, o tai sumažins maistinių medžiagų, kurios grįžta iš gilių vandenynų vandenų atgal į paviršių“, – sako Rintoulas. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad vandenynas nebesugeria tiek anglies dvideginio, kiek plonėja jo viršutiniai sluoksniai, todėl atmosferoje lieka vis daugiau anglies dvideginio.
Iliustracinė Pixabay nuotrauka:
