Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Europos Komisijos nustatyto termino atsiskaityti užsienio kalbų dėstytojams (Lettori) už dešimtmečius trukusį diskriminacinį elgesį, Meloni vyriausybė praėjusį ketvirtadienį priėmė dekretą-įstatymą, kuriame nustatytas 90 dienų laikotarpis, per kurį kompensacijos išmokėjimo tvarka turi būti baigta.
Savo sausio mėn pranešimą spaudai pranešdama apie pažeidimo nagrinėjimo procedūros perkėlimą į pagrįstos nuomonės stadiją, Komisija priminė Italijai, kad atsiskaitymai turi būti atlikti pagal nuosprendį vykdomojoje byloje. C-119 / 04, paskutinis iš keturių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nutarčių Lettori naudai byloje, kuri tęsiasi iki pagrindinio Allué nutarimas 1989 m. Įstatymo dekretas, kaip ir visi priimti Italijos teisės aktai, buvo paskelbtas „Gazzetta Ufficiale“.
Dekreto įstatymo 38 straipsniu atnaujinamas 2017 m. įstatymas, kurio sąlygos buvo numatytos priimti per 90 dienų nuo tarpministerijų dekreto, kurio nuostatos turėjo išspręsti Lettori klausimą. Šešerių metų dekreto įstatymas iš dalies keičia 2017 m. įstatymą ir suteikia dar 90 dienų kitam tarpministerijų dekretui šiam klausimui išspręsti. Teisės aktai taip pat numato nuobaudas nebendradarbiaujantiems universitetams.
Kadangi gegužės 30 dth Artėja diena, kai atėjo Lettoriai paskambinti Pilar-Allué diena Minėdama savo 1989 m. ESTT pergalę tą dieną, Lettori Italijos universitetuose įnirtingai reagavo į pastarąjį bylos sprendimo vilkinimą. Į pensiją išėjusios škotų dėstytojos Anne Marie McGowan, kuri per 40 metų dėstytojo karjerą Romos La Sapienza ir Tor Vergata universitete niekada nedirbo vienodo gydymo sąlygomis, atsakymas buvo reprezentatyvus.
Anne pakomentavo:
„Atnaujinus 2017 m. įstatymą, netiesiogiai pripažįstama, kad Lettore įstatymas, kuris buvo beveik šešerius metus laikomas įstatyme, niekada nebuvo įgyvendintas. Per šį šešerių metų laikotarpį daugelis kolegų išėjo į pensiją. Kiti mirė taip ir nesulaukę teisingumo. Ir šie šešeri metai yra tik Sutartyje numatytų įsipareigojimų vengimo laiko pabaiga, kuri tęsiasi iki pat Allué. Komisija tiesiog negali ir toliau tenkinti Italijos beskonybės ir vilkinimo.
Straipsnis "Italija, Pažeidimo procedūrų veiksmingumo bandomasis atvejis prieš nepalankiausią valstybę narę“ suteikia kontekstą bylai, kuri neramina pažeidimo procedūrų tyrinėtojus ir ES sąžinę. Menas. 228 vykdymo procedūra ir su tuo susijusios piniginės nuobaudos buvo skirtos užbaigimui už ankstesnių pirmosios pakopos nutarimų dėl pažeidimo nevykdymą. Tačiau ši pažeidimo procedūra buvo pradėta vengiant faktinio sprendimo vykdymo. Taigi Italijos nelankstumas suteikia erdvės linksmam išsisukinėjimo ratui, kuris pagal dabartinę tvarką gali tęstis neribotą laiką.
Vertindama teisę į vienodą požiūrį į bendras Europos piliečių teises, Komisija teigia, kad ši teisė „yra bene svarbiausia teisė pagal Bendrijos teisę ir esminis Europos pilietybės elementas“. Lettori byla aiškiai parodo, kad ši tariamai šventa Sutarties teisė gali būti atimta per visą darbuotojo karjerą. Be to, pagal dabartinę tvarką jis gali būti nebaudžiamas.
Romos „La Sapienza“ universitetas yra pamokantis neteisingo ES teisingumo supratimo pavyzdys, kuris bandė ir supykdė Lettori visoje Italijoje. „La Sapienza“ buvo vienas iš šešių pavyzdinių universitetų, kurių darbo sutartimi Komisija pasinaudojo siekdama sėkmingai įrodyti diskriminacines darbo sąlygas pažeidimo byloje. C-212 / 99. Tolesnė vykdomoji byla C-119 / 04 už neįgyvendinimą C-212 / 99 buvo apdovanoti Lettori karjeros rekonstrukciją pagal minimalų neakivaizdinio mokslininko parametrą arba laimėtas palankesnes sąlygas.
Tačiau La Sapienza administracija vėliau niekada neįtraukė į darbo sutartį sąlygos, patvirtinančios, kad C-119 / 04 nutarimą. Karjeros rekonstrukcija pagal minimalų neakivaizdinio mokslo darbuotojo parametrą būtų lėmusi mažesnę už sutartinę algą. Todėl administracija nusprendė, kad leisdama Lettori darbuotojams išlaikyti sutartyje numatytą atlyginimą, ji taiko vykdomajame nutarime numatytą palankesnį režimą. Akivaizdi šio motyvavimo klaida buvo ta, kad ESTT pripažino sutartį diskriminacine ir turėjo būti paskirti palankesni parametrai, laimėti vietos teismuose, kaip patvirtina Komisijos korespondencija „La Sapienza“ Lettori.
Įgyvendinant ESTT vykdomąjį sprendimą, tereikia nustatyti Allué jurisprudencijos naudos gavėjus, jų tarnybos metus ir atitinkamą parametrą atsiskaitymui už karjeros atkūrimą apskaičiuoti. Lettori glumina tai, kad tokio administracinio paprastumo uždavinys dar nebuvo atliktas. Lettori taip pat glumina tai, kad Komisija taikė bizantiškus ir neįgyvendinamus Italijos susitarimus, kurie apsunkino atsiskaitymų mokėjimą.
Asso. CEL.L, La Sapienza įsikūrusi sąjunga, yra oficialus skundo pateikėjas Komisijos pažeidimo procedūroje prieš Italiją. Padedama FLC CGIL, didžiausios Italijos profesinės sąjungos, ji atliko nacionalinį dirbančių ir į pensiją išėjusių Lettori surašymą, kuris, kaip Komisija patenkino, patvirtino, kad pagal ESTT teismų praktiką nebuvo sumokėtos atsiskaitymo už diskriminaciją išmokos. Abi sąjungos netrukus susitiks, kad nuspręstų dėl bendro atsako į neseniai priimtą dekretą.
Kurtas Rollinas yra Asso. CEL.L atstovas pensininkui Lettori. Kaip ir Anne Marie Mc Gowan, per savo mokytojo karjerą „La Sapienza“ jis niekada nedirbo vienodomis gydymo sąlygomis. Apmąstydamas Meloni vyriausybės dekreto įstatymą, ponas Rollinas sakė:
„Komisija, Sutarties sergėtoja, mano, kad teisė į vienodą požiūrį yra pati svarbiausia teisė pagal Sutartį. Komedijoje ar romane siužetas, kuriame gudri valstybė vengia viršnacionalinės valdžios nurodymų ir vengia jų, gali pasirodyti juokinga. Tačiau Italijos vilkinimas ir sutarties įsipareigojimų Lettori atžvilgiu nepaisymas sukelia žmogiškųjų pasekmių, kurios nėra juokingos. Dabar Komisija turi nedelsdama perduoti bylą Teisingumo Teismui.
