Sparčiai artėjant 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, Prancūzijoje įsiplieskė karštos diskusijos dėl religinių simbolių, supriešinusios griežtą šalies sekuliarumą su atletų religinėmis laisvėmis. Neseniai paskelbtoje Sevilijos universiteto profesoriaus Rafaelio Valensijos ataskaitoje įspėjama, kad Prancūzijos susidorojimas su religine raiška gali lemti dviejų pakopų sistemą olimpinėse žaidynėse, o prancūzų sportininkams bus taikomi griežtesni apribojimai nei jų tarptautiniams kolegoms.
Šis klausimas iškilo pernai, kai Prancūzijos Senatas balsavo už draudimą Prancūzijai atstovaujantiems sportininkams dėvėti bet kokius „tariamus religinius simbolius“ (net jei, matyt, ne specialiai olimpinėms žaidynėms), o tai uždraustų musulmonėms moterims dėvėti hidžabus ar Sikh vyrai nuo turbanų nešiojimo. Nors šis įstatymas dar nepatvirtintas, Prancūzijos vyriausybė aiškiai išdėstė savo poziciją, o sporto ministrė Amélie Oudéa-Castéra pareiškė, kad Prancūzijos komandos nariai „negali reikšti savo religinių pažiūrų ir įsitikinimų“ per olimpines žaidynes. Profesorius Valencia teigia, kad tokia pozicija prieštarauja pagrindiniams olimpinio judėjimo principams. Kaip jis rašo, „tvirtas (prancūzų) politinių balsų ketinimas dėl religinės simbolikos kelia abejonių dėl šiuolaikinio olimpizmo pagrindų“ – tokios vertybės kaip pagarba, žmogaus orumas ir įsipareigojimas žmogaus teisėms. Valensija perspėja, kad jei Prancūzijos apribojimai bus įgyvendinti, atsiras precedento neturinti situacija, kai „mes atsidurtume olimpinėse žaidynėse, kuriose galėtume įvertinti dviejų greičių religijos laisvę, kuri būtų didesnė ne prancūzų sportininkams, sukeldama lyginamąją nuoskaudą dėl negirdėtų precedentų tokio pobūdžio varžybose."
Valensija kritikuoja Prancūzijos veiksmus, teigdama, kad šalis vykdo „naujas bandymas (palyginti su daugeliu kitų pastaraisiais metais registruotų Prancūzijoje) iš viešosios erdvės išnaikinti religiją, peržengiant sekuliarizmo ribas ir sklandant virš sekuliarizmo laukų.. Cituojant Maria Jose Valero,lemtų numatomo valstybės neutralumo iškraipymą, dėl kurio sekuliarizmo principas būtų aiškinamas siaurai ir galiausiai būtų apribotos tokios teisės kaip religijos laisvė“. Olimpinis judėjimas pastaraisiais metais padarė didelę pažangą prisitaikydamas prie religinės išraiškos, o Tarptautinė krepšinio federacija ir FIFA sušvelnino taisykles, leidžiančias dėvėti religinius galvos apdangalus.
Tačiau Prancūzijos noras įtvirtinti griežtą sekuliarizmą kelia grėsmę, kad ši pažanga sugrius, todėl musulmonai, sikhai ir kiti religingi sportininkai negalės atstovauti savo šaliai Paryžiaus žaidynėse.
Pasauliui ruošiantis susiartėti su Prancūzijos sostine, diskusijos dėl religinių simbolių staklės didelės. Jei Prancūzija nepakeis kurso, 2024 m. olimpinės žaidynės labiau įsimins dėl kovų už aikštės ribų, o ne dėl triumfų joje.
